79-aisiais metais dėl Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimo pražuvęs, tačiau dėl tos pačios priežasties amžių amžius nepaliestas, in situ slūgsantis Pompėjos miestas tapo reikšmingiausiu archeologiniu šaltiniu, padedančiu iš arčiau pažvelgti į senovės romėnų gyvenimą.
Ištisus dešimtmečius šioje vietoje vykdomi moksliniai tyrimai atskleidė ne vieną paslaptį bei istorinę įdomybę. Vieną iš jų — šiuolaikinius didžiuosius miestus primenantys termopolijai, paprastai kalbant — greito maisto užeigėlės, kuriose anuomet būdavo galima greitai užskąsti ar nusipirkti karštą gėrimą.
Šią žinią paskelbusi naujienų agentūra „Reuters“ nurodo, kad užeiga atrasta visuomenei dar neatvertoje Pompėjos vietoje.
Kone 2 tūkst. metų senumo maisto likučiai aptikti giliuose terakotiniuose induose, kurie būdavo laikomi čia pat ant prekystalio, kuriame jiems specialiai išpjautos apvalios skylės. Nustatyta, kad prekystalio išorinė pusė buvo dekoruota ryškiaspalvėmis freskomis, gyvūnų, paukščių atvaizdais. Pastarieji, manoma, galėjo simbolizuoti čia parduodamą maistą, pavyzdžiui, vištieną, antieną, jūros gėrybes ar kt.
Nors panašių atradimų būta ir anksčiau, Pompėjos archeologinei vietovei vadovaujantis Massimas Ossana, kalbėdamas su „Reuters“ žurnalistu, šį atradimą pavadino ypatingu. Anot jo, tai pirmas kartas, kai atrastas ne fragmentas, o ištisas termopolijumas.
Tyrimų metu archeologai taip pat atrado dekoruotą bronzinį indą gėrimui, vadinamą patera, keramikinių indų, kuriuose gamintas maistas, vyno gertuvių ir amforą.
