Įstatymo „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ bei Civilinio kodekso ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo pataisos numato, kad dėl genocido žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nevaržomas jokių senaties terminų.
Iki šiol galiojančio Civilinio kodekso straipsnis, numatantis ieškininės senaties netaikymo atvejus, nenumatė jos netaikyti minėtais tarptautiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimui.
Žalai išieškoti iš fizinių asmenų už minėtus nusikaltimus kelią užkirto ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas.
Konstitucinis Teismas (KT) pernai lapkritį išaiškino, kad įstatymas „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ prieštarauja Konstitucijai ta apimtimi, kuria jame nenustatyta, kad dėl genocido žalą patyrę asmenys nevaržomi jokių terminų turi teisę reikalauti, kad šį nusikaltimą padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą.
KT sukritikavo teisinį reguliavimą, kuris numato tik asmenų, kurie buvo represuoti okupacinio režimo, pilietinių teisių atkūrimą, tačiau nenumato jų teisės prisiteisti materialinę ir moralinę žalą iš nusikaltimų vykdytojų.
