Pokalbis jidiš kalba Buenos-Airių gatvėje.
Lietuvoje beveik nerasi miestelio, kuris nebūtų padovanojęs pasauliui kokios nors garsenybės. O jau Žagarė! Žydų kilmės įžymybių skaičiumi ji tikrai pirmauja nuo tada, kai dar sklandė jidiš kalba, nes jau senovėje ėjo garsas apie Žagarės išminčius (chachmei Zhager) – Talmudo mokovus, pamokslininkus, ješivų vadovus, traktatų autorius.
Kodėl Žagarė? Daugelis aiškina tai kaimynyste su Kuršu, nes per jį iš Vokietijos plito Haskalos – žydų Apšvietos – pasaulietinio švietimo idėjos. Gal todėl Žagarės išeivių vaikai, net vaikaičiai iš Pietų Afrikos, JAV, Kanados, Australijos suvažiuoja į vyšnių festivalį arba šiaip aplankyti protėvių tėviškės, kad pakvėpuotų „žydų išminties centro“ oru? Net žinodami, kad šiandien Žagarėje žydų nebėra, kad iš trijų išlikusių sinagogų viena – erdvi, vasarinė – pritaikyta sporto mokyklai, antra – mažesnė, žieminė – tapo gaisrine, dar kita paversta technikos sandėliu. Svečiai nori savo akimis pamatyti miestelį, kur atsirado Musar – dorovinis religinis mokymas, skelbiantis, kad tik stipri, tikruosius savo troškimus ir ketinimus suvokianti asmenybė, gebanti save disciplinuoti, galės paveikti kitus, tinkamai spręs socialines problemas. Arba paspėlioti, gal didysis poetas Osipas Mandelštamas, rašydamas: Я скажу тебе с последней прямотой: / Всё лишь бредни, шерри-бренди, / Ангел мой („Pasakysiu tau nuoširdžią pãtarlę: / Viską blendžia vyšnių brendis, / Angele“),1 rado ne vien sąskambį, bet, prisimindamas savo protėvių tėviškę, pavartojo žagarvyšnių metaforą? Kad ir kaip būtų, Žagarės traukos laukas, Žagarės magija iš tikrųjų egzistuoja.
„Aš daug keliavau, išvaikščiojau kone pusę pasaulio, plaukiojau jūromis, klajojau po dykumas, bet niekur nemačiau tokių nepaprastų saulėlydžių, kokių būta mano gimtajame mieste Žiemgaloje. Studijavau Tiuringijoje, garsioje savo saulėtekiais ir saulėlydžiais. Goethe traukdavo į Tiuringijos miškus pasigrožėti gamta dukart per dieną – auštant ir temstant. Tačiau Tiuringijos saulėlydžiai, kad ir kokie didingi, nepaprasti, vis tiek neprilygsta tiems, kokius regėjau viename iš Zameto2 miestų Baltijos šalyje.
Karpatų kalnuose, saulei iškeliaujant nakties poilsio, dangus nusidažo daugybe spalvų ir atspalvių. Kolorado valstijoje saulė atsisveikina iškilmingai, slėpdamasi už Rocky Mountains. Siera Nevadoje dangus dosniai žarsto aplinkui brangakmenius. Tačiau nė vienas iš tų saulėlydžių nepranoksta spalvų puotos, kokia ilgomis karštomis dienomis vyksta šiame Zameto mieste...
