„Sudėtingų įvykių XX amžiaus vidurio Estijos istorijoje vertinimai gali būti įvairūs“, – sutinka Estijos žydų bendruomenės pirmininkė Ala Jakobson ketvirtadienį išplatintame bendruomenės pareiškime.
„Būtų ciniška svarstyti, kuri iš dviejų okupacijų „buvo geresnė“. Ypač atsižvelgiant į tai, kad nacių Vokietijos režimas pripažintas nusikalstamu tarptautiniame tribunole“, – sakoma pareiškime.
Žydų bendruomenės nuomone, „eilinis mėginimas „kovotojais su bolševizmu“ pavaizduoti asmenis, bendradarbiavusius su nacių okupacine valdžia, dar ir tą dieną, kai prasidėjo Viljandžio ir Estijos piliečių, priklausiusių „neteisingai“, anot nacizmo ideologų, tautybei naikinimas, atrodo visiška kvailyste, jeigu ne tikslinga provokacija, kuria siekiama apjuodinti Estiją užsienyje“.
Renginio iniciatyva priklauso Estijos karių bendrijai „Sakala“, kuri, anot estų portalo „Delfi“ ketina penktadienį Vokiečių karių kapinėse Viljandyje paminėti vokiečių įžengimo į miestą 1941 metais 70-ąsias metines.
Laikraščiui „Sakala“ viena minėjimo rengėjų, Jaanika Kressa, sakė, kad „vokiečių atėjimas laikomas Estijos išvadavimu, nes ji buvo išgelbėta nuo tvarkos, įvestos 1940 metų birželį, kai apie 10 tūkstančių žmonių buvo deportuota į Sibirą, vietinė liaudis nuskurdinta“.
„Estams tvarka vėl tapo normali“, – pridūrė ji.
„Vokiečių kariuomenės įžengimo vertinimas priklauso nuo vertintojo pozicijos, – sakė Viljandžio muziejaus vadovas Jaakas Pihlakas. – Vieniems tai buvo išvadavimas, kitiems – ne. Juridiškai viena okupacija pakeitė kitą.“
Anot jo, „1940 metų teroras buvo akivaizdžiai labiau naikinantis, negu tos represijos, kurias vykdė vokiečiai per trejus metus“.
