Vilniaus Valdorfo ir „Pažinimo medžio“ mokyklose dirbantis pedagogas priduria – tai anaiptol nereiškia, jog moksleiviams nerūpi tėvynė bei jos saugumas.
„Tiesiog jaunoji karta labai vertina asmeninę laisvę. Ir aš džiaugiuosi, kad užaugo tokia karta, kuri yra laisva nuo daugelio mus vis dar kaustančių stereotipų, ir tuo pačiu laisva rinktis gyvenimo kelią. Negaliu kalbėti už visus moksleivius, bet man atrodo, kad daugelis jų nenori išmainyti asmeninės laisvės, kuria labai mėgaujasi, į apribojimus, kurie kariuomenėje yra neišvengiami“, – sako A.Jonušas.
Šis sprendimas – pirmas žingsnis einant visuotinio šaukimo sistemos link.
Visgi mokytojas sutinka, kad valstybės sprendimas nuo 2026 metų į privalomąją karo tarnybą kviesti visus 18 m. turinčius ir mokyklą baigusius jaunuolius yra savalaikis bei teisingas. Šis sprendimas – pirmas žingsnis einant visuotinio šaukimo sistemos link.
Asmens laisvė priklauso nuo valstybės laisvės
„Tai reikalingas ir svarbus žingsnis, jame matau daug naudos ir prasmės. Manau, kad norint jį sėkmingai įgyvendinti, pirmiausia iš valstybės institucijų turi būti ištransliuota labai aiški ir tvirta žinutė moksleiviams – baigęs mokyklą privalai atlikti karo tarnybą, tai tavo pilietinė pareiga, kitaip negali ir būti. Lygiai kaip yra įteisintas privalomas mokyklinis ugdymas – nėra daug prieštaraujančių sistemai, pagal kurią jaunuoliai iki 16 metų privalo mokytis“, – sako istorijos mokytojas.
Pasak A.Jonušo, pagrįsti tokį sprendimą nėra sudėtinga. Vienas svarbiausių argumentų – potenciali karo grėsmė.
„Be abejo, ne visiems jaunuoliams lengva suvokti tai, kad gyvendami sparčiai augančioje Europos Sąjungos šalyje, galime tapti kitu kruviną karą Ukrainoje pradėjusios agresyvios kaimynės taikiniu. Visgi gavę aiškią žinią iš valstybės apie pilietinę kiekvieno jaunuolio pareigą, turime ir patys įsisąmoninti, kur yra riba tarp pareigos ir asmeninės laisvės. Galų gale, individo laisvė nėra absoliuti – norėdami ją išsaugoti, pirmiausia turime bendromis pastangomis apginti valstybės, kurioje gyvename, laisvę“, – sako pedagogas.
Svarbūs ir įkvepiantys pavyzdžiai
Mokytojo manymu, žengiant visuotinio šaukimo link „persilaužti“ nebus lengva.„Naivu tikėtis, kad skeptiškas moksleivių požiūris į karo tarnybą pasikeis per metus ar dvejus, ir visi jaunuoliai baigę mokyklą su dideliu džiaugsmu tarnaus kariuomenėje. Turime kryptingai dirbti, keisdami visuomenės suvokimą.
Manau, po 10-15 metų susiformuos tradicija, įsišaknys paprastas suvokimas, kad kitaip būti ir negali – baigi mokyklą ir atlieki privalomąją karinę tarnybą. Tačiau tam reikia laiko, tad turbūt morališkai sunkiausia bus tiems, kurie pirmieji pagal naująją tvarką nuo mokyklos suolo kils tiesiai į tarnybą kariuomenėje“, – svarsto pedagogas.
A.Jonušo manymu, siekiant visuomenės nuostatų pokyčių, tikslinga vykdyti plačią informacinę kampaniją, nepamiršti ir įkvepiančių pavyzdžių.
„Daugelis žinome istoriją apie Suomijos krepšinio supertalentą Lauri Markkanen, kuris pernai po NBA sezono grįžo į tėvynę atlikti privalomąją karo tarnybą. Karo prievolė nesutrukdė jam už Atlanto pratęsti dar įspūdingesnės nei iki tol krepšininko karjeros.
Tai įkvepianti istorija, kaip žmogus geba suderinti aukščiausio lygio profesionalo karjerą su savo pareiga tėvynei.
Tai įkvepianti istorija, kaip žmogus geba suderinti aukščiausio lygio profesionalo karjerą su savo pareiga tėvynei. Iš jos pasimokyti galime ir mes – juolab kad Suomija, kaip ir mes, gyvena potencialaus agresoriaus kaimynystėje“, – sako istorijos mokytojas.
Požiūrį keičia susitikimai su kariais
Anot pedagogo, taip pat svarbu jaunąją kartą kuo plačiau supažindinti su tarnybos kariuomenėje kasdienybe.
„Tokią informaciją geriausiai gali suteikti patys kariai. Jei švenčiant Lietuvos kariuomenės dieną į mokyklą pavyksta pakviesti profesionalų karį – dažniausiai tai būna stereotipus laužantys susitikimai. Moksleiviai iš pirmų lūpų išgirsta apie kario kasdienybę, apie sunkias, bet tuo pačiu ir įspūdingas patirtis, kartais ir apie misijas užsienio šalyse.
Neabejoju, kad po tokių susitikimų moksleiviams irgi sukirba mintis – o kodėl gi kariuomenė neturėtų būti tarp variantų, svarstant būsimus gyvenimo pasirinkimus“, – sako istorijos mokytas. 9 metų sūnų ir 5 metų dukrą turintis A.Jonušas sako esantis už tai, kad jo vaikai po mokyklos baigimo taip pat atliktų karo tarnybą.
„Labai svarbu, kad jie aiškiai suvoktų – valstybei, kurios dalis jie ir yra, reikalingi piliečiai, pasirengę ir galintys ginti savo šalį. Žinoma, iki mokyklos baigimo mano vaikams dar liko nemažai laiko – neabejoju, jog tiek jiems, tiek jų bendraamžiams tarnauti kariuomenėje bus dar paprasčiau nei dabar.
Tikiu, kad iki to laiko turėsime nusistovėjusį požiūrį apie jaunuolių pilietinę pareigą, ir jie atliks karo prievolę valstybėje, kuri turės puikiai paruoštą infrastruktūrą į tarnybą kariuomenėje priimti visus mokyklą baigusius žmones“, – sako A.Jonušas.
Istorijos mokytojas taip pat sako tikintis, kad ilgainiui valstybės institucijos priims sprendimus dėl privalomos karo tarnybos įteisinimo ne tik vaikinams, bet ir merginoms.
