Nuostoliai ir generolų žūtys
„The New York Times“ cituojamų JAV pareigūnų teigimu, centralizuotas nuotolinis valdymas prisidėjo ne tik prie didelių karių ir technikos nuostolių, tačiau ir darė tiesioginę įtaką jau septynių Rusijos generolų žūčiai – aukšto rango karininkai yra stumiami į priešakines linijas tvarkyti taktinių problemų, kurias Vakarų kariuomenės paliktų spręsti žemesnės grandies vadams.
Aukšto rango JAV pareigūnas teigė, kad NATO ir žvalgybos institucijos praleido savaites laukdami, kol paaiškės, kas vadovauja Rusijos pajėgoms, tačiau taip ir nesulaukė. Tokia situacija verčia konstatuoti, kad kariai yra valdomi iš Maskvos, o sprendimus priima gynybos ministras Sergejus Šoigu, Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas ir net pats Vladimiras Putinas.
Svarbia detale šioje vietoje tampa ir šią savaitę nuskambėjęs JAV prezidento Joe Bideno pareiškimas, kad V.Putinas buvo netinkamai informuojamas apie kariuomenės problemas Ukrainoje, o tarp Rusijos vadovo ir S.Šoigu vis didėja įtampa.
Nors Rusija tokias kalbas neigia, tačiau JAV pareigūnai tvirtina, kad sudėtinga karui vadovauti šimtų ar net tūkstančių kilometrų atstumu ir vien šis nuotolis gali lemti nesutapimus tarp kariaujančių pajėgų veiksmų ir planuotojų Maskvoje.
Rusų kariai įsakymus vykdo beatodairiškai
Kiti pareigūnai atkreipia dėmesį ir į ilgalaikį Rusijos kariuomenės bruožą – kariai yra mokomi nedaryti net menkiausio judesio be vadų nurodymo.
Dėl dabartinio modelio, kai įsakymai keliauja iš Maskvos, o kariai privalo juos vykdyti nepaisydami realios situacijos, strategijos ir taktikos sprendimai vis labiau atitolsta, o eiliniai kariai vis labiau kenčia.
„Visa tai pasirodo klaidose, kurias jie daro“, – sako atsargos generolas Weslis K.Clarckas, kuris vadovavo Europoje esančios NATO pajėgoms Kosovo karo metu.
Anot jo, viena iš tokių klaidų pavirto Berdiansko uoste sunaikintu Rusijos karo laivu, kuris ten buvo prišvartuotas dar neužsitikrinus aplinkinės teritorijos kontrolės.
Toks sprendimas rodo, kad planuotojai nebuvo dėmesingi potencialiems pavojams, o iš viršaus nuleidžiamų sprendimų niekas nekvestionavo, nes eiliniams kariams neleidžiama to daryti net ir tada, kai spragos yra akivaizdžios.
„Aš nematau jokios aiškios organizacinės architektūros, kurios galėtumei tikėtis, turėdamas omenyje mėnesius trukusias pratybas ir, tikėtina, dar ilgesnius išankstinio planavimo periodus“, – sako ir atsargos generolas Davidas Petraeusas, vadovavęs JAV pajėgoms Irake ir Afganistane.
Koordinacijos nebuvimas
Kai kurių analitikų teigimu, tinkamai vadovauti V.Putinui trukdo ir neteisingas jo paties įsivaizdavimas, kokios būklės apskritai yra Rusijos karinės pajėgos bei požiūris, kad svarbiausia šiame kare yra propaganda. Toks požiūris lemia sprendimus, kurie neatitinka realios situacijos ant žemės ir yra priimti, nekreipiant pakankamo dėmesio į karinę realybę.
Prieš kiek daugiau nei savaitę apie tai, kad JAV pareigūnams nepavyksta nustatyti vieno aiškaus karinių veiksmų vadovo, rašė ir CNN.
Jų cituojamų pareigūnų teigimu, situaciją iliustruoja tai, kad skirtingų karinių apygardų daliniai dažnai atrodo labiau konkuruojantys dėl resursų, o ne siekiantys bendro tikslo.
„Aš nepastebėjau, kad laivynas koordinuotų savo veiksmus su tuo, ką daro aviacija ir sausumos pajėgos“, – tuomet sakė atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas.
Analitikai jau nuo karo pradžios atkreipė dėmesį, kad aiškaus karo vado nenurodė ir pati Rusija, nors anksčiau yra tai dariusi. Neatmestinas ir variantas, kad vienas aiškus generolas yra paskirtas nesiskelbiant, tačiau tuomet karo rezultatai aiškiai rodo, kad jis yra visiškai nepajėgus vykdyti tokių operacijų.
