Kaip meluoja skiepų priešininkai: mitas apie 90 proc. mirusių vakcinuotų žmonių

Pareiškimai apie tai, kad itin didelis skaičius mirusių nuo koronaviruso asmenų buvo gavę vieną, dvi ar tris skiepo dozes, socialiniuose tinkluose buvo platinami nuo pat vakcinacijos kampanijos pradžios.

Tačiau mokslininkams tokie teiginiai kelia tik šypseną.

„Tai tas pats, kas sakyti, kad 100 proc. žmonių, žuvusių avarijose, bent kartą gyvenime valgė agurkus, be to, iš to daryti išvadą, kad agurkai nulemia autokatastrofas“, –15min yra sakęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas, Vilniaus universiteto vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotojas prof. habil. dr. Vytautas Usonis.

15_15 watermark

Abejotinas šaltinis

„YouTube“ kanalas The Vigilant Fox, kurio logotipas matomas vaizdo įrašo dešinėje, turi vos 180 prenumeratorių.

Jame aktyviai keliama dezinformacija apie skiepus ir vakcinas, kovojama prieš kaukių dėvėjimą.

Šia informacija socialiniame tinkle „Twitter“ dalijosi vartotoja, ne kartą skleidusi melagienas apie tariamą skiepų žalą. Dėl šios priežasties jos paskyra buvo užblokuota.

Kaip skelbia JAV leidinys „The Atlantic“, „American Thought Leaders“ – laida nėra rengiama medicinos profesionalo, o ją transliuojanti televizija susijusi su buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo skleista propaganda bei, manoma, finansuojama Kinijos.

Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama manipuliacija

Vaizdo įraše rodomi mirtingumo duomenys po pirmos ir antrosios dozių, o štai situaciją komentuojantis medicinos uniforma vilkintis asmuo kalba apie tai, kad „net 90 proc. mirusių nuo omikron atmainos buvo paskiepyti.

Tačiau žvelgiant į praėjusių metų JK mirčių statistiką tampa akivaizdu, kad kreivė gerokai sumažino mirtingumo rodiklius.

Įspėjo dėl klaidingų interpretacijų

Ataskaitos, kuria remiamasi, vaizdo įrašo tekste nurodyta:

„Pateikiame duomenis apie COVID-19 atvejus, hospitalizavimus ir mirčių skaičių pagal skiepijimo būseną. Šie neapdoroti duomenys neturėtų būti naudojami vakcinos veiksmingumui įvertinti, nes šiuose duomenyse neatsižvelgiama į būdingas paklaidas, pvz., rizikos, elgesio ir tyrimų skirtumus vakcinuotose ir neskiepytose populiacijose.“

Be to, JK vakcinų efektyvumo stebėjimo ataskaitoje, kurios ištrauka panaudota vaizdo įrašui, rodoma ne naujausia, o praėjusių metų pabaigos informacija.

Skyriuje apie vakcinų efektyvumą nurodyta, kad „buvo atlikti dideli klinikiniai kiekvienos JK patvirtintos COVID-19 vakcinos tyrimai, kurių metu nustatyta, kad jos yra labai veiksmingos, siekiant užkirsti kelią simptominėms ligoms tirtose populiacijose“.

Taigi, šis tyrimas neįrodo, kad vakcinos nėra efektyvios.

VIDEO: S.Čaplinskas apie vakcinas nuo koronaviruso: žmonės nesupranta, ką jie šneka

S.Čaplinskas apie vakcinas nuo koronaviruso: žmonės nesupranta, ką jie šneka

Alisa Guseva

Keli paaiškinimai

Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad imuniteto atsparumas COVID-19 laikui bėgant mažėja, o gerokai užkrečiamesnis omikron variantas įveikė silpnėjančią vakcinų apsaugą.

Vakcinos veikė kur kas geriau prieš alfa viruso atmainą, taip padėdamos išsaugoti daugybę gyvybių.

Veiksmingumas užkertant kelią užsikrėtimui pirminiu viruso variantu buvo 95 proc. praėjus net 6 mėnesiams po vakcinacijos.

Skaičiavimo klaida

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius jau anksčiau yra paaiškinęs, dėl ko tokie skaičiavimai nėra teisingi ir jais nereikėtų pasitikėti.

Pasak eksperto, norint įvertinti realią situaciją, reikėtų skaičiuoti santykį tarp visų – vakcinuotų ir nevakcinuotų – asmenų.

Be to, vertėtų atsižvelgti į amžiaus rodiklį.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vaidotas Zemlys-Balevičius

„Skaičiuodami paprastai, turėtume sudaryti trupmeną – viršuje įrašyti, kiek yra susirgusių vakcinuotų, o vardiklyje – kiek apskritai jų yra.

Analogiškai reikėtų sudaryti nevakcinuotų asmenų bendrojo skaičiaus ir sirgusiųjų trupmeną. Tuomet būtų galima palyginti rizikas“, – anksčiau kalbėjo duomenų mokslininkas.

„Lyginti tikimybes, kada yra sumaišomos sąlygos, yra paplitusi klasikinė klaida“, – apie tokių skaičiavimų netikslumą kalbėjo mokslininkas.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.