Įprasta, kad senuosiuose jėgos žaidimuose grumiasi vyrai. Šįkart per festivalį „Mėnuo juodaragis“ bene pirmą kartą iššūkį priėmė ir moterų komandos.
Rąstplėšis, kaip ir kiti senieji jėgos žaidimai, neturi griežtų taisyklių. Kaskart susibūrus jas galimas pritaikyti prie esamos situacijos. Tiek pasunkinti, tiek palengvinti ar tiesiog sukurti netikėtumo veiksnį.
Rąstplėšio, dar kitaip vikingų futbolu vadinamo žaidimo, gairės šiek tiek primena amerikietiškojo futbolo pagrindus.
Žaidimas vyksta stačiakampio formos aikštelėje. Iš jos turėtų būti pašalinti akmenys, šakos. Šiek tiek pasunkinant žaidimą galima aikštelę numatyti šlapioje pievoje arba pelkėje.
Aikštelės galuose paguldoma po apvalų skydą su metaliniu antskydžiu.
Suburiamos dvi komandos, kurios narių skaičius nėra ribojamas. Optimalus variantas, kai jas sudaro po 8–10 narių. Visi komandos nariai išsirikiuoja tiesia linija palei aikštelės galinę ribą.
Pagrindinis žaidimo įrankis yra 2–3 metrų ilgio rąstas. Jis gali būti nežievintas, tačiau svarbu, kad šakos būtų nukirstos prie pat kamieno. Norint pasunkinti žaidimą, rąstą galima nužievinti, sušlapinti vandeniu arba įtepti aliejumi.
Komandoms išsirikiavus, teisėjas aikštės viduryje į orą išmeta rąstą. Vyrai link jo bėgti gali pradėti tik šiam palietus žemę. Jų tikslas – rąsto galu pasiekti priešininkų komandos skydo metalinį centrą. Jeigu paliečiama rąsto vidurine ar kita dalimi arba rąsto galas paliečia skydą, bet ne jo antskrydį – taškas neskaičiuojamas.
Norint pasunkinti žaidimą, rąstą galima nužievinti, sušlapinti vandeniu arba įtepti aliejumi.
Kovojant negalima spirti, smūgiuoti, užlaužti rankų ar kojų, smaugti, draskyti, naudoti kovų menus. Galimos imtynės, bet be laužimų ar kitų žalojančių veiksmų.
Rąstą galima apsikabinti, užgulti kūnu, stumti, traukti. Skydą galima uždengti savo kūnu ir taip stengtis apsaugoti nuo priešininko.
Imtynės ir susirėmimas leidžiami tik bendroje kovoje dėl rąsto. Atskiros dviejų žmonių kovos yra draudžiamos.
Jeigu rąstas prispaudė vieną iš žaidėjų arba jam gresia trauma – patys žaidėjai arba teisėjas laikinai stabdo žaidimą. Visi atsitraukia nuo rąsto per tam tikrą atstumą ir po ženklo vėl viską pradeda iš naujo.
Žaidėjai rungiasi basi. Patogumo dėlei ir be viršutinių drabužių. Patartina taip pat nusiimti auskarus, grandinėles ir kitus papuošalus.
Tačiau ir tai nepadeda išvengti kartais pasitaikančių traumų. Žaidimo metu pasitaiko kraujo, išmuštų dantų, nubrozdinimų ar net lūžusių kaulų.
