Kaltinimai byloje grindžiami įtariamųjų ir liudytojų apklausomis, slapta užfiksuotais pokalbiais, per kratas paimtais dokumentais bei susirašinėjimais, nuotekų tyrimais ir specialistų išvadomis.
15min prieš savaitę paskelbė, kad teisėsauga kaltina „Grigeo“ prezidentą Gintautą Pangonį tiesiogiai davus nurodymą leisti nevalytas nuotekas į Kuršių marias.
Pastarasis kaltinimus kategoriškai atmeta ir teigia, kad prieš jį liudiję atleisti buvę įmonės vadovai taip siekia išvengti savo atsakomybės.
Daugiau skaitykite čia: „Leiskit per šoną“: G.Pangonis kaltinamas, kad tiesiogiai davė nurodymą leisti nevalytas nuotekas į Kuršių marias.
Šiame straipsnyje pirmą kartą pateikiami duomenys apie tai, kaip galėjo veikti sistema, pradedant sklendžių sukiojimais ir baigiant dokumentų klastojimu, ir kokią žalą gamtai nustatė ikiteisminį tyrimą atlikusi teisėsauga.
prokuratūros kaltinimai skaičiais
- Aštuoneri metai – tiek laiko „Grigeo Klaipėda“ kaltinama leidusi į Kuršių marias nuodingas tik iš dalies valytas nuotekas;
- Penki milijonai kubų – toks kiekis biologiškai nevalytų nuotekų galėjo būti išleistas į Kuršių marias
- 166 kartai – tiek biologiškai nevalytų nuotekų tarša galėjo viršyti leistinas aplinkosaugos normas
- 37,8 mln. eurų – tiek „Grigeo Klaipėda“ kaltinama išvengusi mokesčio už aplinkos teršimą
- 48,2 mln. eurų – tokio dydžio įmonės padarytą žalą gamtai paskaičiavo aplinkos apsaugos specialistai ir pateikė civilinį ieškinį
Penki milijonai kubų
„Pagal organines medžiagas nuotekų užterštumas viršija leistinas aplinkosaugines normas 166 kartus“, – tokia specialistų išvada užfiksuota kaltinamajame akte.
„Grigeo Klaipėda“ ir įmonės darbuotojai kaltinami, kad dėl jų veiklos į Kuršių marias pateko azoto, fosforo, organinių, skendinčių medžiagų, gyvsidabrio, nikelio ir sunkiųjų metalų.
Išleistos nuotekos įvardijamos kaip nuodingos vėžiagyviams ir moliuskams, kurie filtruoja vandenį, yra tikimybė, kad žuvys taip pat turėjo kontaktą su nuotekomis per išorę, žiaunas arba maitindamosi vėžiagyviais.
