Pirmosiomis privalomosios karinės tarnybos dienomis prie kariškos tvarkos nepratę jaunuoliai neretai patiria emocinį diskomfortą, su kuriuo, esant poreikiui, padeda tvarkytis ir karo psichologas.
Pirmosios dienos kariuomenėje – jaudulys ir informacijos gausa
Nuo 2015 m. karo psichologu dirbantis Lietuvos kariuomenės kapitonas Mantas Gricius yra sukaupęs didžiulę patirtį bendraujant tiek su profesionaliais kariais, tiek su privalomąją karinę tarnybą atliekančiais jaunuoliais. Pasak M. Griciaus, pagrindinis pastarųjų bruožas pirmosiomis tarnybos dienomis – jaudulys ir nežinomybė.
„Labai dažnai iš vaikinų girdžiu frazę, kad pirmomis dienomis jiems čia visko būna tiek daug, kad jie tiesiog pasimeta, nes neįmanoma visko iš karto prisiminti ir apie viską pagalvoti.
Bet ši situacija visiškai niekuo nesiskiria nuo tos, kai žmogus ateina į naują klasę, naują mokyklą ar naują darbą – pirmųjų dienų jaudulys ir informacijos gausa kelia visiškai tokį pat stresą. Pirmajam šokui praėjus, prasideda adaptacijos, prisitaikymo laikotarpis“, – pasakoja kapitonas.
Jis išskiria tris svarbius etapus: pirmų dviejų savaičių, dviejų mėnesių ir nepilno pusmečio. Pasak karo psichologo, pirmasis šokas praeina per maždaug dvi-tris savaites. Du mėnesiai yra optimalus laikas adaptacijai, po kurio žmogus arba visiškai pripranta prie naujų aplinkybių, arba su jomis nesusitaiko ir tuomet jam tęsti tarnybą tampa itin sunku.
Pirmasis šokas praeina per maždaug dvi-tris savaites.
Tuo tarpu trečias ryškus etapas – maždaug apie penktą tarnybos mėnesį – neretai pasireiškia dar viena emocine „duobe“, kai jaunam žmogui atrodo, kad jis jau pakankamai ištvėrė, bet beveik tiek pat tarnybos dar liko.
Svarbiausia – išdrįsti kreiptis pagalbos
Pasak M. Griciaus, sunkiausia paprastai būna tiems, kurie nors ir jaučia, kad sunku, kreiptis pagalbos nesiryžta.
„Jie bando savarankiškai iškęsti, pergyventi tą būseną ar tiesiog pasyviai laukia, jog kažkas nutiks ir jiems staiga palengvės – laukia stebuklo. O kai nepalengvėja, tos vidinės emocijos kartu su fiziniu krūviu labai išvargina“, – sako kapitonas.
Pasak jo, tokiais atvejais padeda tiesiogiai su jaunuoliais bendraujančių vadų patirtis ir pastabumas – jie gana lengvai identifikuoja žmogų, kuriam emociškai yra sunkiau ir arba patys su juo pasikalba, arba nukreipia pas psichologą.
Kalbėdamas apie specifinius bruožus, ypatybes ar aplinkybes, dėl kurių jauniems žmonėms sunkiau prisitaikyti prie kariško gyvenimo, M. Gricius išskiria žmones, pirmenybę teikiančius socialinė izoliacijai, intensyvų jaunimo bendravimą virtualioje erdvėje ir staiga pasikeičiantį santykį su šeima ir draugais.
Psichologiškai sunkiai priimamas ir pasikeitęs santykis bei sumažėję kontaktai su „civiliniame gyvenime“.
„Dabar tarp jaunų žmonių stebime augantį socialinių įgūdžių, ypač grupėje, trūkumą. Dalis jų, žinoma, yra intravertai, kuriems ištisą parą dalintis bendrą erdvę su keliais ar keliolika kitų žmonių yra tikras iššūkis. Tačiau daugėja ir jaunimo, kurį išmaniosios technologijos yra atitolinę nuo gyvo, tiesioginio bendravimo ir jie kur kas sklandžiau bendrauja virtualioje erdvėje. Psichologiškai sunkiai priimamas ir pasikeitęs santykis bei sumažėję kontaktai su „civiliniame gyvenime“ likusiais šeimos nariais, artimaisiais ir antrosiomis pusėmis“, – vardija psichologas.
Tuo pat metu M. Gricius pastebi, kad, metams bėgant, šie dalykai iš esmės nesikeičia.
„Prisimenant plačiai nuskambėjusią 2015 m. „verktinių“ istoriją, 90-uosius metus ar netgi vartant tarpukario spaudą, nuotaikos – visiškai tokios pat. Pavyzdžiui, ir prieš šimtą metų buvo svarstoma, kad kariuomenė jaunimui yra kliūtis gyvenimo kelyje, kad laikas joje – prarastas ar kad jaunuoliui ateiti į kariuomenę nėra taip paprasta, nes reikia stipriai keistis, prisitaikyti ir įveikti tam tikrus iššūkius“, – pasakoja jis.
Kariuomenė sustiprina ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai
Iššūkių kariuomenėje, žinoma, netrūksta – tiek fizinių, tiek psichologinių. Kapitonas M. Gricius pabrėžia, kad juos įveikus, nauda yra milžiniška. Be akivaizdaus fizinės formos pagerėjimo ir kovinio pasirengimo, jaunasis karys įgauna pasitikėjimo savimi, išmoksta savidisciplinos, kantrybės, įgyja streso valdymo, laiko planavimo bei socialinių įgūdžių.
„Kalbėdamas su kariais, aš visuomet jiems primenu, kad privalomoji tarnyba – ne tik pareiga Tėvynei, bet ir nauda, kurią vaikinai ir merginos gali gauti asmeniškai. Nereikia bijoti naudotis kariuomenės teikiamomis galimybėmis. Norite sustiprėti fiziškai – sportuokite. Norite pasiruošti vairuotojo teisių laikymui – prašom. Norite tobulinti savo įgūdžius kokioje nors profesinėje srityje – yra galimybių ir tam. Nebijokite pagalvoti ir apie save, apie tai, ką galite iš čia išsinešti“, – ragina M. Gricius.
Prisipažįsta neretai dirbantis ne tik psichologu, bet ir karjeros ar gyvenimiškų sprendimų konsultantu.
Kapitonas prisipažįsta neretai dirbantis ne tik psichologu, bet ir karjeros ar gyvenimiškų sprendimų konsultantu – mat, baigiantis tarnybos laikui, vaikinai dažnai tiesiog ateina pasitarti dėl tolesnių planų, veiklų ir galimybių.
„Mano, kaip karo psichologo, tikslas nėra būtinai žmogų prikalbinti likti kariuomenėje. Žinoma, jei jis pats yra motyvuotas ir linkęs į tarnybą, tuomet paskatinu, padrąsinu. Tačiau jei jaunuolis save labiau mato civiliniame gyvenime, mielai padedu jam išsigryninti tikslus bei kryptis ir padėti atrasti geriausius būdus, kaip realizuoti save ir prisidėti prie bendro visos Lietuvos stiprinimo“, – sako jis.
Per devynerius karo psichologo darbo metus įvairių patarimų prašiusių jaunuolių buvo tikrai nemažai. M. Gricius pasakoja sulaukiantis ir tarnybą baigiančių, ir po jos jau civiliniame gyvenime savo vietą atradusių vaikinų ir merginų padėkų. Į jį besikreipusius žmones kapitonas kartais vėliau sutinka ir tarnyboje.
Tiesa, pabrėždamas pokalbių konfidencialumą, karo psichologas sako, jog tokiais atvejais stengiasi neišsiduoti, kad atpažino konkretų karį, bet priduria, kad viduje visuomet pasidžiaugia, matydamas jo sėkmę.
Lietuvoje į karo psichologus bent vieną kartą per metus kreipiasi maždaug 13 proc. nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių jaunuolių. Karo psichologai per metus suteikia virš 2000 konsultacijų, ištisą parą veikia speciali psichologinės pagalbos linija, į kurią kariai gali kreiptis anonimiškai.
