Naujausiais Generalinio štabo 2014 metų vasario duomenimis, Lenkija šiuo metu turi 89 tūkst. profesionalių karių visuose Karinių pajėgų daliniuose. Turint galvoje, kad kitose Europos šalyse kariuomenės mažėja, tai nėra mažas skaičius, o Lenkijos karių ekipuotė jau nelabai skiriasi nuo tos, kurią turi jų ginklo broliai senosiose NATO šalyse.
Kariuomenė sumažėjo keturis kartus
Silpniausios kaimyninės šalies gynybos vietos: priešraketinės gynybos nebuvimas, silpna priešlėktuvinė gynyba ir logistikos trūkumas. Lenkijos krašto apsaugos ministerija taip pat suskaičiavo visus savanorius-rezervistus ir paaiškėjo, kad kariuomenė vis dar neturi 120 tūkst. kariškių, kaip buvo žadėta.
Palyginti su Lenkijos liaudies respublikos laikais kariuomenė kartu su rezervu sumažėjo daugiau nei keturis kartus – nuo 450 tūkst. iki 110 tūkst., bet dabartinė kariuomenė yra profesionali, kas yra didelis privalumas.
Lenkijos kariuomenė savo dydžiu prilygsta Didžiosios Britanijos armijai, tik yra kiek blogiau aprūpinta, ypač Karinės jūrų ir oro pajėgos, logistikos padaliniai.
Iš stiprias karines pajėgas turinčių Europos šalių daugiau karių turi Prancūzija (230 tūkst. kartu su žandarmenija) ir Italija (150 tūkst.). Vokietijoje tarnauja beveik 100 tūkst., o Ispanija pastaraisiais metais armiją sumažino iki 75 tūkst. Sąlyginai didelę kariuomenę tebeturi Graikija, nesutarianti su kaimynine Turkija, – apie 170 tūkst., bet, Tvn24.pl teigimu, sunku vertinti, ar šie skaičiai yra tikri.
Didžiausią kariuomenę Europoje tebeturi Turkija – 375 tūkst. karių.
Vis dėlto vertinant šiuolaikinę kariuomenę svarbiausia yra ne karių skaičius, o kiek ta šalis turi integruotų dalinių, kuriais gali disponuoti NATO. Į kiekvieno tokio dalinio sudėtį turi įeiti mechanizuota brigada (4-5 tūkst. karių, sustiprintų karinėmis jūrų ir oro pajėgomis, specialiuoju daliniu ir logistinėmis pajėgomis, tarp jų ir oro transportu).
Lenkija tokia koncepcija naudojasi, visų pirma – užsienio misijose, tokiose kaip Afganistane, tik be nuosavų oro ir jūros pajėgų.
Lenkija disponuoja dešimčia bendrų karinių brigadų – mechanizuotų ir aprūpintų šarvuota technika, jos išdėstytos visoje šalyje, daugiausia šiaurinėje ir vakarinėje dalyje; oro kavalerijos brigada, oro desanto brigada ir dviem logistikos brigadomis.
Lenkijos karinių pajėgų šerdis – 12-oji Ščecino mechanizuotoji divizija ir 11-oji Liubušo šarvuotosios kavalerijos divizija. Būtent iš čia daugiausia karių per pastaruosius 13 metų keliavo į misijas, vykdomas kartu su NATO ir sąjungininkais.
Atnaujina šarvuočius ir lėktuvus
Sausumos pajėgos disponuoja ratuotais šarvuočiais „Rosomak“, vikšriniais šarvuočiais BWP-1 ir keturių tipų tankais (T-72, PT-91, „Leopard 2A4“, „Leopard 2A5“), juos lydi sraigtasparniai „W-3 Sokół“, Mi-8 ir Mi-24.
Lenkijos kariuomenė turi per 600 tankų – nuo pasenusių T-72 iki modernių, neseniai pirktųiš Vokietijos, „Leo 2A5“. Vienas iš artimiausių prioritetų yra būtent šarvuotos technikos įsigijimas. Taip pat ketinama pakeisti senuosius ratinius šarvuočius į „Rosomak“.
Tačiau labiausiai lenkai didžiuojasi savo karine aviacija. Dar 2003 metais Lenkija įsigijo 48 naikintuvus F-16, išlaikė dvi lengvų rusiškų naikintuvų „MiG-29“ eskadriles, nuspręsta išlaikyti Su-22. Visa tai leidžia Lenkijos karinėms oro pajėgoms vykdyti visas funkcijas – atpažinimo, oro erdvės gynybos ir priešo taikinių puolimo.
Tačiau čia yra ir silpnoji Lenkijos kariuomenės vieta. F-16 yra strategiškai svarbiausi kariuomenei, todėl jų bazės pirmiausia taptų priešo taikiniais. O kilti iš kitų oro uostų šiems naikintuvams būtų sudėtinga.
Trūksta priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos
Lenkijos kariuomenės Achilo kulnas yra priešlėktuvinė ir priešraketinė gynyba. Pasitraukus iš po Sovietų Sąjungos gynybos „skėčio“, Lenkija šio tipo karinių pajėgų neatkūrė, nors pastarąjį ketvirtį amžiaus jos įgauna vis daugiau reikšmės. Nes būtent oro pajėgų galybė ir raketų paleidimas – tiek balistinių, tiek kitokių, gali tapti sėkmės kariniame konflikte priežastimi.
Čia Lenkija ne itin turi kuo pasigirti. Tačiau jau kuria modernizacijos planą, pagal kurias ketinama įsigyti 6-8 šiuolaikiškas priešlėktuvines-priešraketines baterijas, kurios sugebės sunaikinti balistines raketas, esančias už 100 km.
Kilus krizei Kryme, Lenkija suskubo peržiūrėti savo kariuomenės modernizacijos planus, nors kol kas, Tvn24.pl teigimu, didelių pokyčių nepastebėta.
Nuolatinės pratybos
Lenkijos karinis jūrų laivynas, nors neretai ir sulaukia dėmesio dėl būtinybės jį gelbėti, disponuoja naujausia ir svarbiausia šios šalies strategine ginkluote. Ypač tai pasakytina apie Pakrantės raketų diviziją.
Stebintiems Lenkijos karines pajėgas nuostabą kelia tai, kad kariuomenė nuolat dalyvauja pratybose. Ne tik tokiose didelėse kaip „Steadfast Jazz“ pernai rudenį, bet ir mažesnėse, mokymai vyksta ištisus metus. Būtent tai neretai ir sukelia gandų apie armijos dalinių perdislokavimą iš vienos šalies vietos į kitą, ypač kilus kokiai nors krizei.
Tačiau kariai-savanoriai, sudarantys kariuomenės rezervą, itin noriai neina į kariuomenę. Todėl surinkti žadėtuosius 20 tūkst. bent kol kas lenkams nėra pavykę.
