Be abejo, Rusija vis dar turi vienas galingiausių karinių pajėgų pasaulyje, tačiau ekspertai įvardina net 5 priežastis, kodėl Rusijos karo vadai negali ramiai miegoti naktimis.
1. Rusijos kariniai lėktuvai genda ir krinta į žemę
Birželio mėnesį į žemę krito du rusiški naikintuvai MiG-29. Liepos mėnesį karinės aviacijos nesėkmių sąrašą papildė taktinio bombonešio Su-24M ir strateginio bombonešio Tu-95 kritimai. Po jų nupuolė ir Su-34.
Rusijos karinė aviacija ypač dažnai patiria įvairių incidentų, kuriuos ekspertai sieja su provokacijomis prie kitų valstybių oro erdvės. Vien per kelis vasaros mėnesius žuvo keturi Rusijos karinių oro pajėgų lakūnai.
Gynybos ministerija teigė, kad greitu metu bus pradėta Tu-160 bombonešių ir naujos kartos bombonešio gamyba, tačiau nei resursų, nei pakankamo skaičiaus kvaifikuotų darbuotojų tam Rusijos karinė industrija neturi.
2. Rusija turi vieną lėktuvnešį, ir nuo jo negali pakilti pilnai apginkluoti lėktuvai
Šiuo metu Rusijos karinės pajėgos turi tik vieną lėktuvnešį – 1985 metų statybos „Admirolą Kuznecovą“. Daugiau nei du dešimtmečius veikiantis lėktuvnešis dažnai genda, sunkiai išplukdomas iš uosto bei kas 45 dienas reikalauja papildymo kuru.
Kuru „Admirolą Kuznecovą“ papildančios komandos dažnai išlieja dalį jo ir į vandenyną. Be to, nuo šio lėktuvnešio negali kilti pilnai ginkluoti karinių oro pajėgų lėktuvai. 2011 metais amerikiečiams netgi teko gelbėti „Admirolą Kuznecovą“ nuo skendimo ir partempti jį į uostą.
Rusija planuoja naujų lėktuvnešių statybą, tačiau ir jiems kas 120 dienų reikės kuro papildymo bei neužteks uostų, kuriuose galėtų prisišvartuoti. Be to, viso komplekso statybos iš Rusijos gali pareikalauti milžiniško sumos, kurios tiesiog nebus šalies biudžete.
3. Rusijos kariuomenės didžiąją dalį sudaro šauktiniai ar priversti pasirašyti sutartį
Generolas Michailas Mizincevas, prieš metus buvęs Nacionalinio gynybos centro vadovu, gyrėsi, kad „dvi armijos brigados, dvylika specialiųjų pajėgų padalinių, penki desantininkų batalionai yra sudaryti iš pagal sutartį tarnaujančių karių“. Tiesa, tai tik pirmas kartas Rusijos kariuomenės istorijoje, kai sutartį pasirašiusių karių buvo daugiau nei savanorių.
Be to, jie labai skiriasi nuo amerikiečių karių savanorių tiek paruošimo lygiu, tiek garantijomis. JAV visi kariai yra savanoriškos tarnybos atstovai. Rusijoje vyrai nuo 18 iki 27 metų turi bent metus atlikti privalomą tarnybą arba dvejus metus tarnauti kaip „savanoriai“.
4. Rusijos karinės pajėgos susimauna net parodomuosiuose renginiuose
Liepos mėnesį Rusijos karinio jūrų laivyno dienos renginiuose fregatos paleista raketa nukrito prie pat laivo. Balandžio mėnesį antilėktuvinė raketa parodomojo šūvio metu nukrito tiesiai ant žemės, taip ir nepasiekusi taikinio.
Gegužės 9-osios parade sugedo ir iš vietos nebepajudėjo naujausias ir Kremliaus žiniasklaidos skambiai išgirtas Rusijos kariuomenės tankas.
Rugpjūčio 3 dieną nukrito karinis sraigtasparnis, kurio pilotas žuvo vietoje.
5. Rusijos kariuomenės finansavimo situacija darosi vis sudetingesnė
Nepaisant to, kad Vladimiro Putino valdoma Rusija skiria vis didesnę dalį biudžeto gynybos išlaidoms, didelius išbandymus patirianti ekonomika gali priversti apkarpyti net ir šias išlaidas.
Rusija jau atsisakė naujų naikintuvų ir tankų įsigijimo planų, Prancūzija nepardavė „Mistral“ klasės laivų. Rusija šiuo metu remiasi Kinijos ekonomikos galimybių ir paramos viltimi, tačiau kinai nebus lojalūs Kremliui sunkiausiomis akimirkomis.
