Svarbiausių gynybos įvykių sąrašas buvo sudarytas remiantis Lietuvos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, karybos eksperto dr. Deivido Šlekio ir žurnalisto Aleksandro Matonio pateiktais vertinimais.
Visų trijų respondentų nuomonės dėl svarbiausių 2015 metų Lietuvos gynybos įvykio išsiskyrė.
JUOZAS OLEKAS, Lietuvos krašto apsaugos ministras
1. Pasikeitęs visuomenės ir politikų požiūris į gynybą
Krašto apsaugos ministras J.Olekas sako, kad pasikeitusį požiūrį į gynybą galima išreikšti net skaičiais.
Šiemet Seimo nariai patvirtino 2016 metų Lietuvos gynybos biudžetą, kuris bus 575,2 mln. eurų. Tai yra – 1,48 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto.
Prieš trejus metus pagal gynybos biudžeto dydį Lietuva užėmė 27 vietą iš 28 NATO valstybių. Ministras sako, kad šiemet mūsų šalis pakilo į 19 poziciją, o kitąmet gali netgi patekti į pirmąjį dešimtuką.
„Tai yra labai svarbu, nes ne tik rodo besikeičiantį Lietuvos požiūrį į krašto apsaugą, bet ir NATO sąjungininkams suteikia daugiau pasitikėjimo“, – sakė J.Olekas.
Šiemet 6 862 žmonių skyrė savo 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio Lietuvos kariuomenei. Lyginant su 2014 metais, tokios paramos suma išaugo net 8 kartus – iki 278 tūkst. eurų.
„Tai rodo ne tik augantį visuomenės ir politikų sąmoningumą, pasikeitusį požiūrį į gynybą ir šitų klausimų svarbą“, – 15min kalbėjo ministras.
Už pervestas lėšas planuojama Lietuvos kariams nupirkti kolimatorinių taikiklių automatiniams ginklams ir naktinio matymo prietaisų.
2. Didelio masto įsigijimai
J.Olekas sakė, kad didesnis gynybos biudžetas ir visuomenės parama leido atlikti daug reikalingų ginkluotės įsigijimų ir infrastruktūros atnaujinimų.
„Pradėjome labai svarbius darbus plėsdami ir atnaujindami mūsų poligonus Pabradėje, Gaižiūnuose, kitąmet bus baigtas poligonas, skirtas mokytis mūšio mieste taktikos“, – sakė ministras.
Be ginkluotės įsigijimų mes pradėjome labai svarbius darbus plėsdami ir atnaujindami mūsų poligonus Pabradėje, Gaižiūnuose, kitąmet bus baigtas poligonas, skirtas mokytis mūšio mieste taktikos, – sakė J.Olekas.
2015 metais Lietuva įsigijo taikliųjų šaulių ginklų „FN Scar“, nešiojamosios artimojo nuotolio oro gynybos sistemos „Grom“.
Pasirašyta sutartis su Vokietija dėl savaeigių artilerijos sistemų „PzH 2000“, modernizuojami 120 mm minosvaidžiai ir artimojo nuotolio oro gynybos sistemos RBS-70.
Greitai Lietuvą pasieks pėstininkų kovos mašinos „Boxer“ ir prieštankinės sistemos „Javelin“.
Jau vyksta pokalbiai su JAV ir Norvegijos gynybos pramonės atstovais dėl vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų NASAMS 2.
3. Padidėjęs Lietuvos kariuomenės dalinių užpildymas
J.Olekas sako, kad dėl šauktinių ir savanorių smarkiai išaugo Lietuvos kariuomenės batalionų užpildymas.
Šių metų pradžioje dalis kariuomenės vienetų buvo pustuščiai, užpildyti tik 30 proc. etatų. Atnaujinus nuolatinę privalomąją karinę tarnybą, dalinių užpildymas išaugo dvigubai – iki 60 proc. užpildytų etatų.
Svarbu tai, kad ne tik šauktiniai nulėmė tokį augimą. Šiemet Lietuvos kariuomenė pasipildė maždaug 700 profesionalių karių, – sakė J.Olekas.
„Svarbu tai, kad ne tik šauktiniai nulėmė tokį augimą. Šiemet Lietuvos kariuomenė pasipildė maždaug 700 profesionalių karių“, – sakė J.Olekas.
Politikas mano, kad kitąmet Lietuvos kariuomenės batalionai gali būti užpildyti 70-80 proc., o tai esą normalus skaičius taikos metu.
„Jau dabar yra 400 savanorių į kitų metų šaukimą, o jis dar net neprasidėjo. Todėl galime tikėtis, kad kitąmet vėl pavyks surinkti 3 tūkst. savanorių į nuolatinę privalomąją karinę tarnybą“, – 15min kalbėjo J.Olekas.
4. Pagerėjęs karių aprūpinimas
J.Olekas tikino, kad šiemet buvo išspręsta arba pradėta spręsti daug problemų, susijusių su karių aprūpinimu – nuo naujų ginklų ir ekipuotės iki socialinių garantijų.
„Šiemet buvo įdiegti priedai už karių dalyvavimą lauko pratybose, budėjimus ar buvimą parengtyje“, – pasakojo J.Olekas.
J.Olekas sako, kad šiemet buvo išspręsta arba pradėta spręsti daug problemų, susijusių su karių aprūpinimu – nuo naujų ginklų ir ekipuotės iki socialinių garantijų.
Ilgai tai buvo rimta Lietuvos kariuomenės problema, nes po kelias savaites pratybose dalyvaujantys kariai už tai negaudavo jokių priedų.
J.Olekas sakė, jog šiemet buvo padėti pagrindai, kad būtų galima ilginti karinę tarnybą ir papildomai skatinti savanorius.
5. Pasikeitęs NATO požiūris į Lietuvą
Išaugęs Lietuvos gynybos biudžetas, reikalingi įsigijimai, šauktinių kariuomenė, geresnė priimančios šalies infrastruktūra nulėmė tai, kad NATO sąjungininkai pakeitė požiūrį į Lietuvą.
„NATO žengė nuo mūsų padrąsinimo iki tikro atgrasymo. Šiemet kaip niekada daug mūsų sąjungininkų karių buvo Lietuvoje. Kaip žinome, amerikiečiai net nusprendė mūsų šalyje palikti savo karinę techniką“, – kalbėjo J.Olekas.
Šiemet Lietuvoje įsikūrė NATO pajėgų integravimo vienetas, kuris yra pirmoji tokio tipo vadavietė mūsų šalies istorijoje.
DEIVIDAS ŠLEKYS, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkas
1. Šauktiniai
D.Šlekys mano, kad svarbiausias 2015 metų įvykis gynybos srityje yra nuolatinės privalomosios karo tarnybos grąžinimas.
„Tai buvo ne tik karinis, bet ir politinis, socialinis, kultūrinis sprendimas, turintis visuomeninę reikšmę. Tai yra ir jaunų žmonių edukacija, ir geresnių, tvirčiau ant žemės stovinčių piliečių paruošimas“, – 15min sakė D.Šlekys.
Jis mano, prie šio įvykio svarbos prisidėjo ir tai, kaip greitai buvo pasiruošta šio sprendimo įgyvendinimui.
„Jeigu haubicų ir šarvuočių mes galėjome tikėtis, tai šauktinių kariuomenės grąžinimas buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Nepaisant to, reikalingi politiniai sprendimai, įstatyminė bazė ir infrastruktūra buvo paruošta nepaprastai greitai“, – kalbėjo D.Šlekys.
2. Dar didesnis visuomenės įsitraukimas į gynybą
D.Šlekys sako, kad 2015 metais Lietuvos visuomenė dar labiau įsitraukė į gynybos temų nagrinėjimą. Ši tendencija buvo netgi ryškesnė nei praėjusiais metais, kai Rusija okupavo Krymą ir sukėlė karą Ukrainoje.
„Šiemet visuomenė rodė daugiau dėmesio karinėms temoms negu bet kada anksčiau. Netgi sakyčiau, kad visuomenės keliamuose klausimuose ir diskusijose atsirado daugiau kokybės. Ir tai yra labai svarbi tendencija“, – sakė D.Šlekys.
Jis mano, kad prieštaringai vertinamas „verktinių“ projektas buvo viena iš išraiškų, kaip Lietuvos visuomenė įsitraukė į gynybos temas.
3. Ryškus Lietuvos kariuomenės ginkluotės atnaujinimas
Karybą tyrinėjantis mokslininkas sako, kad visus Lietuvos kariuomenės ginkluotės įsigijimus – nuo pėstininkų ginklų iki haubicų – reiktų vertinti kaip vieną pasiekimą.
„Aš neišskirčiau pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ ar savaeigių haubicų „Pzh 2000“ įsigijimo kaip atskiro įvykio. Manau, kad tai bendro proceso dalis, vienas didelis pasiekimas“, – kalbėjo Vilniaus universiteto dėstytojas.
D.Šlekys sakė, kad sutinka su generolu Jonu Vytautu Žuku, kuris pirmadienį pareiškė, kad Lietuvos kariuomenė šiemet įžengė į naują kokybinį lygmenį.
4. Ženkliai padidėjęs pratybų skaičius
Karybos ekspertas mano, kad 2015 metai taip pat išsiskyrė labai dideliu karinių pratybų skaičiumi. Lietuvos gynybai ruošėsi ne tik mūsų šalies kariai, bet ir sąjungininkai iš kitų NATO valstybių.
Labai svarbu, kad Lietuvos kariuomenė surengė daug bendrų pratybų su vidaus reikalų sistemos padaliniais, kurie tarsi buvo užmiršti praėjusiais metais, – sakė D.Šlekys.
„Labai svarbu, kad Lietuvos kariuomenė surengė daug bendrų pratybų su vidaus reikalų sistemos padaliniais, kurie tarsi buvo užmiršti praėjusiais metais.
Gal ir ne iš pačios geriausios pusės, bet šiemet mes pradėjome viešas diskusijas apie policijos, pasieniečių, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų pasirengimą. Tai irgi žingsnis į priekį“, – kalbėjo D.Šlekys.
5. Strateginių dokumentų ir teisinės bazės revizija
Šiemet politikai ir karininkai peržiūrėjo Lietuvos kariuomenės viziją, Karinę strategiją, jau dedami pamatai naujai Nacionalinio saugumo strategijai ir naujai Karinei doktrinai. Be to, NATO peržiūrėjo Baltijos šalių gynybos planus.
„Suprantu, kad gal šitie dalykai gali atrodyti labai nuobodūs arba neįdomūs, tačiau jie tikrai yra labai svarbūs. Valstybė atnaujino visą teisinę struktūrą, susitvarkė savo įstatyminę bazę, o tai rodo, kad požiūris į gynybą pasikeitė iš pagrindų“, – kalbėjo karybos ekspertas D.Šlekys.
ALEKSANDRAS MATONIS, gynybos temas nagrinėjantis žurnalistas
1. Greitojo reagavimo pajėgų sukūrimas
Žurnalistas A.Matonis sako, kad svarbiausias 2015 metų gynybos srities įvykis buvo nacionalinių greitojo reagavimo pajėgų (GRP) sukūrimas.
Ši struktūra susideda iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono, Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono, Specialiųjų operacijų pajėgų ir pagalbinių kariuomenės vienetų.
„Svarbus yra GRP suformavimas ir kovinės parengties išvystymas, trūkumų ir išmoktų pamokų identifikavimas per virtinę nacionalinio ir regioninio masto atsako į hibridines grėsmes pratybų“, – sakė A.Matonis.
2. Patobulinta įstatyminė bazė
Žurnalistas A.Matonis mano, kad Lietuvos įstatyminė bazė gynybos srityje buvo patobulinta ir tai yra vienas iš svarbiausių dalykų šiemet. Prie šio pasiekimo jis priskirtų ir Kovinių ginklų panaudojimo statutą.
Svarbūs patobulintos įstatymų bazės, nukreiptos į atsaką nestandartinei agresijai ir hibridinėms grėsmėms, bandymai realiomis sąlygomis, kariuomenės ir valstybės institucijų sąveikos sukūrimas ir patikrinimas, – sakė A.Matonis.
„Svarbūs patobulintos įstatymų bazės, nukreiptos į atsaką nestandartinei agresijai ir hibridinėms grėsmėms, bandymai realiomis sąlygomis, kariuomenės ir valstybės institucijų sąveikos sukūrimas ir patikrinimas“, – sakė gynybos temų analitikas.
3. Gynybos biudžeto padidinimas
A.Matonis išaugusį Lietuvos gynybos biudžetą pavadino ne svarbiausiu, bet vienu iš svarbiausių pasiekimų.
Jis pabrėžė – labai svarbu ir tai, kad pavyko suformuoti stabilią augimo tendenciją.
Lietuvos gynybos biudžetas tiek 2015, tiek 2016 metais auga maždaug po 150 mln. eurų.
4. Įsigijimai ginkluotės srityje
A.Matonis, kaip ir kiti respondentai, pabrėžė ginkluotės įsigijimo svarbą.
5. Ryškesnis JAV interesas Baltijos regione
Gynybos temas nagrinėjantis žurnalistas sako, kad 2015 metais išryškėjo JAV strateginio intereso stiprėjimas Baltijos regione. Tai amerikiečiai tarsi parodė dislokavę savo karius, ginkluotę ir karinę techniką.
„Taip pat svarbus nuolatinis JAV ir kitų NATO sąjungininkų rotacinių pajėgumų darbas gerinant sąveiką būrio ir kuopos lygmenyje“, – kalbėjo A.Matonis.
