Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Darius Degutis, penkerius metus gyvenęs Izraelyje tarsi paaiškino, kodėl ši valstybė yra artima Lietuvai ir kodėl mes galėtume remtis Izraelio sėkme.
„Prieš kelerius metus vyko tuometinės krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės susitikimas su tuometiniu Izraelio gynybos ministru Ehudu Baraku.
Gražus susitikimas, atstatomi tautų tiltai, daug bendrų sąlyčio taškų. Mes žinome, kad lietuvių ir žydų tautas jungia daug istorijos puslapių, ne visi jie gražūs, kai kurie skaudūs, tačiau visa tai eina kartu ir eina toliau.
Ministras Barakas klausia ministrės Juknevičienės: o jums Pušaloto miestelio pavadinimas ką nors sako? Tada ministras Barakas paaiškino, kad jo seneliai yra iš Pušaloto, o ministrė Juknevičienė atsakė, kad buvo laikas, kai tose vietose dirbo gydytoja ir labai dažnai lankydavosi. Ir tada prasidėjo naujas diskusijos etapas, kuris sujungė tokio lygio politikus“, – pasakojo D.Degutis.
Diplomatas priminė, kad šalia Pušaloto yra Pumpėnų miestelis, kuriuose gyveno dabartinio Izraelio premjero Benjamino Netanyahu seneliai.
„Mums net sunku įsivaizduoti, kiek Izraelio intelektualų, šviesiausių žmonių, Nobelio premijos laureatų yra iš Lietuvos. Ir jie nori su manimi pasidalinti ta patirtimi“, – aiškino diplomatas.
Penktadienį jis kalbėjo apie Izraelio karinę patirtį.
Tarnauja visi, o pasiekimai – ir moksle, ir versle
Izraelio valstybė egzistuoja dar tik šešis dešimtmečius, tačiau atlaikė net 9 karus. Šalies dydis yra tris kartus mažesnis nei Lietuvos, o gyventojų skaičius, atmetus Izraelio arabus, tik du kartus didesnis nei mūsų šalies.
„Tai, ką izraeliečiai per šešis dešimtmečius sukūrė gynybos srityje, daro milžinišką įspūdį. Ten diskusijų apie procentus nėra. Ten gynybai skiriama 7,5 proc. nuo BVP. Ir jokių mažinimų, jokių smerkimų, jokių diskusijų apie tai“, – kalbėjo D.Degutis.
Izraelyje diskusijų apie procentus nėra. Ten gynybai skiriama 7,5 proc. nuo BVP. Ir jokių mažinimų, jokių smerkimų, jokių diskusijų apie tai, – kalbėjo D.Degutis.
Tuo pačiu metu Izraelis yra viena iš pirmaujančių valstybių pasaulyje, pagal mokslui ir tyrimams skiriamą procentą nuo BVP – net 4,5 proc.
Europos Sąjungos šiai sričiai skiriamų lėšų vidurkis – 2,5 proc., o Lietuva mokslui ir tyrimams neskiria net procento.
„Lietuvoje kalbama, kad šaukimas į kariuomenę sužlugdys vadinamuosius startuolius.
Izraelis pirmauja pasaulyje pagal startuolių skaičių! Ir Izraelyje tarnauja visi. Visi! Vaikinai – trejus metus, merginos – dvejus metus. Po to, iki 40 metų amžiaus, visi kasmet atlieka mėnesį trunkančią tarnybą. Ir niekam nekyla minčių nusiplauti, išsukti vaikus ar susimuliuoti kažką“, – aiškino diplomatas.
D.Degutis pasakojo, kad ir Izraelio politikų požiūris yra kitoks nei Lietuvos. Tarkime, niekas neišdrįstų pasakyti, kad į kariuomenę reikia kviesti jaunuolius, kuriems nelabai sekasi, kurie vis dar ieško vietos gyvenime.
„Atvirkščiai! Vienas iš privalomosios karinės tarnybos tikslų yra socialinė integracija.
Aš labai gerai pažįstų specialią struktūrą, kuri atsakinga už jaunimo profiliavimą. Visi Izraelio jaunuoliai yra profiliuojami nuo 15 metų, o tai struktūrai vadovauja aukščiausio rango kariškiai“, – aiškino Izraelyje gyvenęs D.Degutis.
Specialistai stebi, kokie yra jaunuolio sugebėjimai ir kokiam darbui kariuomenėje jis tiktų.
Pavyzdžiui, lingvistinių sugebėjimų turintys izraeliečiai gali tapti vertėjais, o turintys gerą nuovoką aukštųjų technologijų srityje – gali darbuotis žvalgyboje, mokytis valdyti specialią įrangą.
Svarbiausia – patriotizmas ir išsilavinimas
Izraelio gynybos sistema apima ne tik ginkluotės pažinimą ar karinį rengimą, bet net vaiko auklėjimą.
„Yra du esminiai dalykai, į kuriuos investuoja izraeliečiai auklėdami vaiką. Tai – išsilavinimas ir patriotizmas. Sakyčiau, kad chronologiškai švietimas yra netgi antroji investicija, nes jaunuoliai visų pirma atlieka karinę tarnybą, o tik tada baigia aukštuosius mokslus“, – aiškino D.Degutis.
Izraelio žmonės sako, kad kariuomenė yra šviesa. Kai kiekvienas gyventojas žino, kaip reikia gintis, ką daryti vienokios ar kitokios krizės atveju, kaip elgtis per karą ar apšaudymus, tuomet prevencija ir priešo atgrasymas yra labai tvirti.
Kiekvieno dalinio formavimas prasideda nuo pagrindinės taisyklės – kiekvienas padalinys turi būti sudarytas iš turtingų šeimų vaikų ir iš tų, kuriems gyvenime pasisekė mažiau. Tai yra svarbus principas, kurio yra griežtai laikomasi, nes vaikas, kuris gyvenime matė daugiau, turėjo daugiau, sužinojo daugiau, gali pasidalinti savo patirtimi su tuo, kuris turėjo prastesnes gyvenimo sąlygas ir rodyti pavyzdį, – kalbėjo D.Degutis.
Pasirengimas ginti valstybę Izraelyje yra suvokiamas ne tik kaip ginklų valdymas ar gebėjimas judėti priešo teritorijoje, tai ne tik švietimas ir pilietiškumas, tai aprėpia net ir socialinę sritį.
„Kiekvieno dalinio formavimas prasideda nuo pagrindinės taisyklės – kiekvienas padalinys turi būti sudarytas iš turtingų šeimų vaikų ir iš tų, kuriems gyvenime pasisekė mažiau.
Tai yra svarbus principas, kurio yra griežtai laikomasi, nes vaikas, kuris gyvenime matė daugiau, turėjo daugiau, sužinojo daugiau, gali pasidalinti savo patirtimi su tuo, kuris turėjo prastesnes gyvenimo sąlygas ir rodyti jam pavyzdį“, – kalbėjo diplomatas.
Gynybos pradžiamokslis – mokykloje
Ambasadorius D.Degutis sakė, kad Izraelyje valstybės gynybos supratimas yra ugdomas dar mokykloje. Ir ne tik per pilietiškumo ar istorijos pamokas.
Didžiausias konkursas Izraelyje yra į kovinius dalinius. Net 70 proc. šaukiamojo amžiaus jaunuolių nori ten patekti. Tačiau patenka tik kas trečias ar ketvirtas, – sakė D.Degutis.
„Kiekvienas Izraelio moksleivis žino, kad po mokyklos jo laukia privalomoji karinė tarnyba. Tai yra pareiga, kurią jie nori atlikti.
Didžiausias konkursas Izraelyje yra į kovinius dalinius. Net 70 proc. šaukiamojo amžiaus jaunuolių nori ten patekti. Tačiau patenka tik kas trečias ar ketvirtas.
Vaikinas žino, kad sutikęs merginą ir norėdamas jai pasipiršti, sulauks jos tėvo klausimo: kur tarnavai? Ir jeigu tu netarnavai arba tarnavai kažkaip labai atmestinai, tai tavo akcijos krenta“, – juokavo diplomatas.
D.Degutis tarsi kreipėsi į Seimo Konstitucijos salėje sėdinčius Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnus, kurių juodos uniformos išsiskyrė iš kitų konferencijos dalyvių: „Norėtųsi Lietuvos gatvėse matyti daugiau tokių pasitempusių, uniformuotų jaunuolių, kad jie būtų sektinu pavyzdžiu kitiems. Kad mes negirdėtume tokių nesąmonių, esą geriau persišauti koją, kad tik nereiktų eiti tarnauti. Tai yra absurdas.“
Gina ne teritoriją, o šeimas
„Savo žmoną aš sutikau kariuomenėje. Ir Izraelyje ne tėvai sako, kad netarnavus tavo akcijos krenta, o pačios merginos, – pritardamas ambasadoriui juokavo Lietuvoje gimęs Izraelio gynybos pajėgų aktyviojo rezervo pėstininkas Danielis Lupshitzas. – Pas mus dažnai būna taip, kad merginos tarnauja geresniuose būriuose.“
Vilniuje gimęs ir užaugęs D.Lupshitzas pasakojo, kad su žmona augina tris sūnus, dirba didelėje tarptautinėje bendrovėje, o kartu yra ir Greitojo reagavimo pajėgų antiteroristinių operacijų būryje.
Po aktyviosios tarnybos aš pasiprašiau ir turėjau garbės būti priimtas į pėstininkų būrį, kuris veikia Gazos Ruože. Aš esu granatsvaidininkas. Antiteroristinėse operacijose dalyvavau tris kartus, – pasakojo D.Lupshitzas.
Jis pasakojo, kad kaip ir visi izraeliečiai trejus metus buvo šauktiniu, o dabar, jau dešimtmetį, kasmet dalyvauja mėnesio trukmės mokymuose.
Per tas treniruotes tarsi nuvalo rūdis nuo ginklų, dalyvauja šaudymo pratybose, mokosi komunikuoti ir būti organiškai veikiančiu būriu.
„Po aktyviosios tarnybos aš pasiprašiau ir turėjau garbės būti priimtas į pėstininkų būrį, kuris veikia Gazos Ruože. Aš esu granatsvaidininkas. Antiteroristinėse operacijose dalyvavau tris kartus“, – pasakojo D.Lupshitzas.
Karys pasakojo, kad būryje tarnauja labai skirtingų profesijų ir socialinių sluoksnių atstovai: studentai, rabinai, restoranų šefai, aukštųjų technologijų specialistai, genijai, muzikantai, fotografai, bedarbiai, verslininkai.
„Kartą per metus, kai gauname šitą šaukimą, mes paliekame savo šeimas ir važiuojame lavinti įgūdžius. Mes tai darome tam, kad mokėtume ginti savo šeimas, tautiečius, svečius, net turistus, jei iškyla reikalas. O reikalas, deja, iškyla“, – sakė D.Lupshitzas.
Patyręs karys pasakojo, kad svarbu ir tai, jog kiekvienas darbdavys žino – įstatymai jį įpareigoja išleisti darbuotoją į tarnybą.
Už tą tarnybos mėnesį vis tiek yra mokama alga.
„Yra ir drakoniški įstatymai, gintys rezervo karį. Važiuodamas į darbą per radiją dažnai gridžiu socialinę reklamą: darbdavy, žinok, kad neturi teisės atleisti rezervistą iš darbo dėl jo tarnybos, atsimink, kad rezervistai yra mūsų nacionalinis turtas. Tai citata, aš neperdedu“, – kalbėjo izraelietis.
Važiuodamas į darbą per radiją dažnai gridžiu socialinę reklamą: darbdavy, žinok, kad neturi teisės atleisti rezervistą iš darbo dėl jo tarnybos, atsimink, kad rezervistai yra mūsų nacionalinis turtas. Tai citata, aš neperdedu, – kalbėjo D.Lupshitzas.
Be to, kariai gauna įvairių socialinių garantijų, net nuolaidų muziejuose, pramogų parkuose ar parduotuvėse.
„Su manimi tarnauja žydai, lenkai, rusai, gruzinai, aš esu lietuvis. Mes visi giname vieną šalį. Visi!“ – sakė Izraelio gynybos pajėgų pėstininkas D.Lupshitzas.
Karys pasakojo, kad šalies gynyba yra ne tik jo būrio ar kariuomenės reikalas – prie to stengiasi prisidėti visi, kas tik gali.
„Kartą įėjau į banką su automatu, atsistojau į eilę ir laukiu. Ir tokia 85-erių močiutė man staiga sako: sėsk, kareivi. Aš atsikalbinėjau, o ji vėl mane paragino: sėsk sėsk. Aš vėl atsikalbinėjau, bet tada ji jau labai griežtai pasakė: sėsk!
Mes visi prisidedame prie savo šalies gynybos, tai ji norėjo prisidėti bent jau taip“, – pasakojo Izraelio gynybos pajėgų karys, Lietuvoje užaugęs D.Lupshitzas.
