2015 metų gruodžio 11 dieną Valstybės gynimo tarnyba (VGT) vienbalsiai priėmė istorinį sprendimą pradėti derybas su Vokietijos ir Nyderlandų gynybos pramonės gigante „Armoured Vehicle Technology“ dėl pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo.
Tai nebuvo staigmena. Nuo to laiko, kai 2014 metais kariškiai paskelbė apie norą nupirkti pėstininkų kovos mašinų, vokiečių šarvuotis buvo laikomas vienu iš favoritų.
Beveik metus žiniasklaidoje ir politikos užkulisiuose buvo kalbama, kad Lietuvos kariuomenė svarsto pirkti mašiną „Boxer“ su vokišku bokšteliu RCT30 ir 30 mm pabūklu, taip pat – amerikiečių prieštankine raketine sistema „Javelin“.
Tačiau lemiamą akimirką įvyko netikėtumas.
Gruodžio 11-ąją VGT nariai nusprendė pirkti vokiškus šarvuočius „Boxer“ su Izraelio bendrovės bokšteliais „Rafael Samson 30 MK2“ ir 30 mm pabūklu, taip pat – izraelietiškomis prieštankinėmis raketinėmis sistemomis „Spike“.
Tai gali pasirodyti tik ginkluotės specialistams aktuali smulkmena, tačiau krašto apsaugos ministras Juozas Olekas viešai teigė, kad naujoji mašinos ginkluotė beveik trečdaliu sumažino kainą.
Kyla klausimas: kodėl beveik metus buvo svarstoma pirkti brangesnį „Boxer“ komplektą, bet lemiamą akimirką buvo išrinktas pigesnis, apie kurį iki tol viešai nebuvo diskutuojama?
Kaltinimai klastojimu ir kainų iškraipymu
Pėstininkų kovos mašinų pirkimą išmanantys 15min šaltiniai neoficialiai teigė, kad Vokietijos ir Nyderlandų bendrovė „Armoured Vehicle Technology“ nuo pat pradžių buvo pateikusi kelis pasiūlymų variantus. Tarp jų esą buvo ir pigesnis – su Izraelio gamybos ginkluote.
Užkulisiuose buvo svarstoma, kad aukšto rango Lietuvos karininkai galimai bandė suklastoti pasiūlymus ir nuslėpti pigesnį variantą nuo prezidentės Dalios Grybauskaitės, Lietuvos kariuomenės vado Vytauto Jono Žuko ir kitų VGT narių.
Tą pačią gruodžio 11-ąją, kai buvo priimtas istorinis sprendimas, gynybos temomis rašantis žurnalistas Vaidas Saldžiūnas portale delfi.lt paskelbė, kad Krašto apsaugos ministerijos atstovai „pateikė netikslius duomenis, įvardydami „Boxer“ kainą.“
Gynybos temomis rašantis žurnalistas Aleksandras Matonis socialiniame tinkle „Facebook“ tądien parašė konkrečiau.
„Likus vos porai dienų iki VGT posėdžio dėl pėstininkų kovos mašinų, krašto apsaugos ministrui pavaldūs ministerijos atstovai bandė klaidingai informuoti kariuomenę, Prezidentūrą bei kitas valstybės institucijas apie vieną iš pretendentų.
Kaip sužinojau iš dviejų patikimų šaltinių, konkrečiai buvo nuslepiami „Boxer“ gamintojų pasiūlymai dėl dviejų pigesnių šarvuočio variantų su Izraelyje pagamintais bokšteliais, paliekant tik vieną – vokišką „Puma“ bokštelį, kuris brangiausias.
Be to, lyginant „Boxer“ su kitais pretendentais, buvo klastojami jo techniniai duomenys – ginkluotės galimybės, šarvinė apsauga, techniniai parametrai.
Šiuos, nepabijokime žodžio, klastojimus vykdė ministrui pavaldaus Pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktorato, kuriam vadovauja plk. Darius Užkuraitis, darbuotojai“, – rašė žurnalistas A.Matonis.
15min pabandė išsiaiškinti, ar tikrai aukšto rango Lietuvos karininkai klastojo dokumentus ir bandė suklaidinti šalies vadovus. Jeigu taip, tai kas tuo užsiėmė ir kokie buvo jų tikslai? Kodėl nusikaltusieji iki šiol nenubausti?
Tam, kad rastume atsakymus į šiuos klausimus, turėjome grįžti į pėstininkų kovos mašinų pirkimo pradžią.
Tolesnis įvykių, faktų ir detalių aprašymas remiasi oficialiais duomenimis ir dokumentais, su kuriais 15min supažindino Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Lietuvos kariuomenės atstovai.
Pradžia: idėja modernizuoti Lietuvos kariuomenę
2014 metų birželio 19 diena. „Tai buvo pradžių pradžia“, – sakė majoras Tomas Eismontas, KAM Pajėgų planavimo departamento Pajėgų plėtros skyriaus karininkas. Tai jis buvo pėstininkų kovos mašinų projekto vadovas.
Tą ketvirtadienį susirinko vadinamoji Gynybos resursų taryba (GRT), kurią sudaro KAM specialistai ir karininkai, tarp jų – Lietuvos kariuomenės vadas generolas V.J.Žukas ir ministras J.Olekas.
Tai buvo labai svarbus žingsnis, net galima sakyti – istorinis, nes tai reiškė, kad per 2014–2030 metus Lietuvos kariuomenė smarkiai atnaujins savo ginkluotę ir techniką.
Posėdyje buvo pasirašytas protokolas, kuriuo buvo nuspręsta pradėti Lietuvos kariuomenės mechanizacijos programą.
Tai buvo labai svarbus žingsnis, net galima sakyti – istorinis, nes reiškė, kad per 2014–2030 metus Lietuvos kariuomenė smarkiai atnaujins savo techniką ir ginkluotę.
Tądien buvo patvirtinti mechanizacijos programos tikslai, reikiami dokumentai ir atlikti kiti formalumai, kurie leido pradėti realius karinės technikos atnaujinimo žingsnius.
GRT nariai nustatė ir pėstininkų kovos mašinų pirkimo tikslus, laiko terminus, numatė galimus kaštus ir projekto valdymo struktūrą.
2014 metų liepos 10 diena. Krašto apsaugos ministras J.Olekas pasirašė įsakymą, kuriuo buvo sudaryta pėstininkų kovos mašinų projekto darbo grupė ir jos vadovavimo valdymo grandinė.
Tuo metu grupę sudarė Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius generolas Gintautas Zenkevičius, mechanizacijos programos vadovas pulkininkas Romualdas Petkevičius ir pėstininkų kovos mašinų projekto vadovas majoras T.Eismontas. Jie turėjo atlikti rinkos analizę iki įsigijimo procedūrų.
2014 metų liepos 11 diena. Susirinkusi GRT sprendė, kokio tipo pėstininkų kovos mašinos bus perkamos ir kokiems gamintojams siunčiami užklausimai dėl pasiūlymų.
Jau žinome, kad Lietuva rinkosi iš naujų ratinių pėstininkų kovos mašinų, tačiau tą penktadienį šis klausimas vis dar buvo atviras.
GRT svarstė, kuris variantas būtų geriausias pagal operacinius kriterijus, išlaikymo kaštus ir ekonominį efektyvumą: modernizuoti Lietuvos kariuomenės turimą šarvuotą transporterį M113, pirkti naudotus vikšrinius šarvuočius, naujus vikšrinius šarvuočius, arba – naujas ratines mašinas.
„Tada turėjome apsispręsti, ką mes išvis perkame: vikšrą ar ratą, naują ar seną. Tada ir buvo pritarta naujos ratinės platformos įsigijimui“, – pasakojo majoras T.Eismontas.
Buvo sudarytas sąrašas Europos Sąjungos ir NATO šalių bendrovių, kurios gamina ratines pėstininkų kovos mašinas. Taip pat buvo įtraukti ir gamintojai iš tų šalių, kurios turi sutartis su Lietuva dėl keitimosi slapta informacija.
Į sąrašą pateko 9 šarvuočių gamintojai ir 2 bendrovės, kurios gamina bokštelius tokioms mašinoms. Tarp jų buvo ir „Rafael Samson“ iš Izraelio.
Taigi, 11 gynybos pramonės bendrovių turėjo būti išsiųsti oficialios Lietuvos užklausos dėl informacijos apie gaminius (angl. Request For Information arba sutrumpintai – RFI).
2014 metų rugpjūtis. Tam, kad galėtų paruošti klausimynus gamintojams, kariškiai turėjo sudaryti operacinių reikalavimų sąrašą. Paprastai tariant, patys sau išsiaiškinti, ko jiems reikia.
„Tam, kad galėtume išsiųsti RFI, pirma turėjome žinoti, ko tiksliai norime, kad galėtume palyginti gautus atsakymus ir juos vertinti“, – aiškino majoras T.Eismontas.
Klausimyną sudarė ne tik pėstininkų kovos mašinų projekto darbo grupė. Šis dokumentas buvo derinamas su visų rūšių Lietuvos kariuomenės pajėgomis – nuo Logistikos valdybos iki Jungtinio štabo.
Operacinių reikalavimų sąrašą sudarė ne tik pėstininkų kovos mašinų projekto darbo grupė. Šis dokumentas buvo derinamas su visų rūšių Lietuvos kariuomenės pajėgomis – nuo Logistikos valdybos iki Jungtinio štabo.
Tikslūs Lietuvos kariuomenės operaciniai reikalavimai yra įslaptinti, nes tai informacija, susijusi su valstybės gynybos planais. Tai 2014 metų rugsėjo 22 dieną nusprendė Specialiųjų ekspertų komisija.
Žinoma, kad buvo iškelti reikalavimai pėstininkų kovos mašinos bazei, mobilumui, apsaugai, ginkluotei, stebėjimo ir taikymosi prietaisams, ryšių ir vadovavimo sistemoms, išlaikymui, logistikai, struktūrai, įsigijimui ir pristatymui.
Operaciniuose reikalavimuose buvo įrašyti keli punktai, kurie svarbūs šiam 15min žurnalistiniam tyrimui. Pavyzdžiui, buvo nurodyta, kad siūlomi modeliai negalėjo būti eksperimentiniai, turėjo būti gaminami serijiniu būdu ir naudojami bent vienoje NATO kariuomenėje.
2014 metų rugpjūčio 20 diena. Kariškiai ir politikai turėjo nuspręsti, kokiu būdu vyks didelės apimties pirkimas. Tądien Vyriausybė pritarė, kad pėstininkų kovos mašinos būtų įsigyjamos taikant išimties tvarką.
Tai atrišo rankas kariškiams, nes šarvuočius perkant ne konkurso būdu jie galėjo rinktis tai, ko Lietuvos kariuomenei reikėjo pagal mechanizacijos programą, o ne, tarkime, pagal mažiausią kainą.
Rinkos analizė: Izraelio bokštelis – prototipinis
2014 metų rugsėjo 10–12 diena. Pėstininkų kovos mašinų projekto darbo grupė Kalniškėse surengė dviejų dienų susitikimą su visais gamintojais.
„Įžvelgėme riziką, kad gavus mūsų klausimyną, gamintojams kils daug papildomų klausimų, kaip tiksliai į juos atsakyti. Todėl mes sukvietėme visus į vieną vietą ir žingsnis po žingsnio kiekvieną techninį klausimą paaiškinome“, – pasakojo T.Eimontas.
2015 metų balandžio 13–17 dienomis Kalniškėse buvo surengtas dar vienas toks susitikimas, kuriame KAM su gamintojais aptarė praktinio testavimo reikalavimus.
2014 metų rugsėjo 19 diena. Pėstininkų kovos mašinas ir jų bokštelius gaminančioms bendrovėms buvo išsiųsti vadinamieji RFI – užklausos dėl informacijos apie jų produkciją. Tai patvirtinta tuomečio KAM Pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus generolo G.Zenkevičiaus parašu.
Sąlygose nurodyta, kad atsakymai turėjo būti gauti iki 2014 metų spalio 16 dienos.
2014 metų spalio 15 diena. Vokietijos ir Nyderlandų bendrovė „Armoured Vehicle Technology“ atsiuntė atsakymus į Lietuvos pateiktus klausimus. Ten buvo rašoma ir apie Izraelio bendrovės gaminamą bokštelį „Rafael Samson 30 MK2“.
„Jie mums atsakė, kad tai yra prototipinis sprendimas ir jis niekur nėra įdiegtas. Tai yra teiginys ir faktas iš jų pateikto dokumento“, – 15min sakė pulkininkas Darius Užkuraitis, dabartinis KAM Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius.
Jie mums atsakė, kad tai yra prototipinis sprendimas ir jis niekur nėra įdiegtas. Tai yra teiginys ir faktas iš jų pateikto dokumento, – apie vokiečių pasiūlymą dėl Izraelio bokštelio sakė D.Užkuraitis.
Tai – atsakymas į klausimą, kodėl anksčiau nebuvo svarstomas „Boxer“ komplektas su Izraelio gamybos ginkluote.
Peržiūrėjus susijusius dokumentus paaiškėjo, kad 2014 metų rudenį „Rafael Samson“ bokštelis buvo tik prototipas ir neatitiko Lietuvos reikalavimo, kad produktas būtų gaminamas serijiniu būdu ir naudojamas bent vienoje NATO kariuomenėje.
Lietuva net negalėjo svarstyti apie „Boxer“ komplektą su izraeliečių bokšteliu.
Be to, vokiečių gamintojai nurodė, kad įdiegus eksperimentinį bokštelį šarvuočio kaina gali išaugti 20 procentų.
Išlieka mįslė: tai kaip paskutiniame posėdyje VGT pasirinko vokišką pėstininkų kovos mašiną su Izraelio gamybos ginkluote, jei ši neatitiko svarbių reikalavimų?
Pasirinkimas: „Boxer“ su vokišku bokšteliu
2015 metų vasario 24 diena. Kelis mėnesius pėstininkų kovos mašinų projekto darbo grupė vertino 11 gamintojų atsakymus, o tą antradienį GRT buvo pristatyti tarpiniai rezultatai.
Tądien kariškiai ir specialistai pritarė reikalavimus atitinkančių pėstininkų kovos mašinų gamintojų sąrašui.
Be to, nusprendė toms bendrovėms pasiūlyti rengti praktinius bandymus.
„Tie bandymai buvo numatyti ne kaip pirkimo procedūra, bet kaip rinkos analizės dalis“, – aiškino pulkininkas D.Užkuraitis.
Tai reiškia, kad gamintojai už savo lėšas galėjo surengti praktinį šarvuočio demonstravimą, tačiau negalėtų turėti finansinių pretenzijų KAM, jeigu jų mašina nebūtų pasirinkta.
Kiek vėliau tos dienos GRT protokolas buvo papildytas Prancūzijos bendrovės „Nexter“ siūlymu į praktinius bandymus įtraukti ir jų mašiną VBCI.
Lietuvos kariškiai ir specialistai nematė reikalo kviesti prancūzų, nes jų šarvuotis neatitiko operacinių reikalavimų. Tačiau gamintojai atsiuntė raštą, kuriame tvirtino, kad išpildys visus keliamus reikalavimus, todėl nori dalyvauti praktiniuose bandymuose.
2015 metų kovo 20 diena. GRT apsisprendė dėl pėstininkų kovos mašinos ginkluotei keliamų reikalavimų.
Tuo metu rinkoje buvo galima rinktis iš 25–40 mm patrankų.
GRT nusprendė, kad Lietuvos pėstininkų kovos mašina turėtų 30 arba 40 mm „Bushmaster Stretch Mk44“ tipo patranką su modernizacijos paketu. Taip pat – į pasirinktą platformą turėjo būti integruota Izraelio gamybos „Spike“ prieštankinė raketinė sistema.
Vėliau GRT pritarė, kad šitas protokolas būtų pataisytas.
2015 metų pavasaris. KAM nusprendė atšaukti praktinius testavimus ir apie tai informuoti visus gamintojus, kurie buvo pakviesti parodyti savo mašinų.
Toks sprendimas priimtas, nes Lietuvos kariuomenė neturėjo tarptautinius reikalavimus atitinkančios testavimo vietos, kvalifikuotų ekspertų, programos, vertinimo kriterijų, o svarbiausia – Danijos kariuomenės patirtis parodė, kad tokia procedūra užtrunka kelerius metus.
Iš danų sužinojome, kad testuojant mašinas neparuoštoje trasoje, gaunami rezultatai yra neformalūs ir juos visada galima užginčyti. Tam, kad bandymai vyktų sertifikuotai, reikia rimtai pasiruošti, – sakė D.Užkuraitis.
„Iš danų sužinojome, kad testuojant mašinas neparuoštoje trasoje, gaunami rezultatai yra neformalūs ir juos visada galima užginčyti.
Tam, kad bandymai vyktų sertifikuotai, reikia rimtai pasiruošti.
Danai tam pastatė atskirą trasą ir ją sertifikavo.
Pavyzdžiui, jeigu buvo reikalavimas, kad mašina įveiktų 45 laipsnių įkalnę, tai jie pastatė 45 laipsnių įkalnę ir pasikvietė ekspertus, kad jie tai patvirtintų.
Be to, danai rengė specialų personalą, kompetentingą testuoti“, – pasakojo pulkininkas D.Užkuraitis.
Jis teigė, kad Danijos kariuomenės bandymai užsitęsė apie 5 metus, o vienas iš pagrindinių Lietuvos reikalavimų buvo – kuo trumpesnis pėstininkų kovos mašinų įsigijimo laikas.
„Lietuvoje vyko ne vienintelis toks pirkimas, todėl gamintojai ne kartą dalyvavo panašiuose testuose ir bandymų rezultatai buvo žinomi iš kitų šalių praktikos“, – aiškino majoras T.Eismontas.
2015 metų liepos 2 diena. GRT pirmą kartą buvo pristatytas konkrečių pėstininkų kovos mašinų sąrašas su prioritetų tvarka. Tai padaryta remiantis visais anksčiau išvardintais reikalavimais, taip pat – Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vizija ir net valstybės politiniais tikslais.
Tame sąraše labai aiškiai pirmavo šarvuotis „Boxer“ su vokišku bokšteliu RCT30 ir 30 mm vokiška patranka „MK 30-2/ABM”. Taip pat buvo numatyta, kad mašina turėtų amerikiečių prieštankines raketines sistemas „Javelin“.
GRT protokole buvo numatyta, kad vienas toks „Boxer“ komplektas kainuotų 6,7 mln. eurų su PVM, o Lietuva per 2016–2022 metus įsigytų 84 vokiškus šarvuočius.
Šiame prioritetų sąraše, 5 vietoje, buvo įrašyta šveicarų bendrovės „General Dynamics European Land Systems“ mašina „Piranha III+/5“, kuri turėjo vis dar prototipinį izraeliečių bokštelį „Rafael Samson 30 MK2“.
„Reikia pažymėti, kad nė viena NATO šalies kariuomenė neturi įdiegusi 30 MK2 bokštelio, tai prototipinis bokštelis“, – rašoma GRT protokole Nr. 5KV-24, kuriame aprašomas ir šveicarų šarvuotis.
2015 metų liepos 3 diena. Ministras J.Olekas gavo vadinamąjį karinį patarimą iš generolo V.J.Žuko. Taip vadinama teisinė procedūra, kai Lietuvos kariuomenės vadas pateikia savo atskirą nuo GRT nuomonę. Taip užtikrinama skirtingų požiūrių galimybė.
15min žiniomis, tos dienos karinis patarimas sutapo su GRT pasirinkimu dėl „Boxer“.
2015 metų rugsėjo 16 diena. Lenkijos krašto apsaugos ministras atsiuntė G-2-G tipo pasiūlymą (nuo vyriausybės vyriausybei arba angl. Government To Government) dėl lenkų gamintojų pėstininkų kovos mašinos „Rosomak“. Tai buvo pirmasis Lenkijos gamintojų pasiūlymas pėstininkų kovos mašinų projekte.
2015 metų rugsėjo 17 diena. Buvo gautas Lietuvos gynybos atašė JAV ir Kanadoje raštas dėl amerikiečių šarvuočių „ICV-30 Stryker“ preliminaraus pasiūlymo. Tai buvo pirmasis JAV pasiūlymas pėstininkų kovos mašinų projekte.
2015 metų rugsėjo 18 diena. Gavus JAV ir Lenkijos vyriausybinius pasiūlymus dėl pėstininkų kovos mašinų, KAM nusprendė atnaujinti visų gamintojų pateiktą informaciją ir pasiūlymus. Gynybos pramonės bendrovėms vėl buvo išsiųstos oficialios užklausos.
„Mūsų tikslas buvo išsiaiškinti, ar yra kokių pasikeitimų nuo to laiko, kai mes pirmą kartą užklausėme gamintojų. Pradėjo plaukti atsakymai ir mes pamatėme, kad keitėsi kainos, apsaugų lygiai, stebėjimo priemonės ir panašūs dalykai“, – pasakojo majoras T.Eismontas.
2015 metų spalio 16 diena. Izraelio bendrovė „Rafael Samson“ pirmą kartą nurodė, kad jų bokštelis jau nėra prototipas ir gaminamas serijiniu būdu.
„Užklausus elektroniniu laišku buvo gautas patvirtinimas, kad bokštelis „Rafael Samson 30 MK2“ jau nėra prototipinis, yra įdiegtas ir serijinėje gamyboje“, – sakė majoras T.Eismontas.
Užklausus elektroniniu laišku gautas patvirtinimas, kad bokštelis „Rafael Samson 30 MK2“ jau nėra prototipinis, yra įdiegtas ir serijinėje gamyboje, – sakė majoras T.Eismontas.
Vokiečių bendrovė „Armoured Vehicle Technology“, atsakydama į papildomus Lietuvos klausimus, neužsiminė, kad Izraelio bokštelis jau nėra prototipinis ir gaminamas serijiniu būdu.
„Gamintojai jau patys nebegrįžo prie „Rafael Samson“ bokštelių“, – teigė pulkininkas D.Užkuraitis.
Situacijos tai nepakeitė, nes Izraelio bokšteliai buvo įdiegti Brazilijos ir Filipinų kariuomenėse, kurios nepriklauso NATO, tad šis produktas vis tiek neatitiko vieno iš keliamų reikalavimų.
Kulminacija: Lietuvos kariuomenės vado patarimas
2015 metų spalio 28 diena. Buvo patvirtinti galutiniai operaciniai reikalavimai pėstininkų kovos mašinoms.
Nuo 2014 metų rugpjūtį sudarytų reikalavimų jie skyrėsi tuo, kad KAM jau tiksliai žinojo padėtį rinkoje ir visų gamintojų galimybes, todėl sudėliojo labai konkrečius punktus.
Pavyzdžiui, pradžioje Lietuvos kariuomenė reikalavo, kad pėstininkų kovos mašina galėtų apsiginti nuo puolimo iš oro, tačiau 2015 metų rudenį to reikalavimo jau buvo atsisakyta, nes niekas rinkoje negalėjo jo įvykdyti.
2015 metų lapkritis. Pėstininkų kovos mašinų projekto darbo grupė atliko galutinį šarvuočių ir bokštelių vertinimą, kuris buvo parengtas pagal operacinius reikalavimus.
Izraelietiškas „Rafael Samson“ bokštelis taip pat pateko į galutinį vertinimą, tačiau jį pasiūlė ne „Boxer“ gamintojai, bet dvi kitos bendrovės.
Tarp jų buvo šveicarai „General Dynamics European Land Systems“. Per galutinį informacijos atnaujinimą šie gamintojai pasiūlė naujausią savo mašiną „Piranha V“, kuri anksčiau buvo laikoma prototipu.
Vėliau šis dokumentas buvo pristatytas GRT.
2015 metų lapkričio 25 diena. Seime įvyko Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdis, kuriame kariškiai ir specialistai pristatė galutinį pėstininkų kovos mašinų vertinimą. Parlamento politikai pasiūlė rinktis tarp vokiškojo „Boxer“ ir šveicarų mašinos „Piranha V“, kuri iki tol buvo laikoma prototipiniu modeliu.
2015 metų gruodžio 2 diena. GRT buvo pateikti galutiniai vertinimai, tačiau dar svarbesnis kitas momentas.
„Tuo metu vyko labai sunkios diskusijos, atsirado naujų faktų. Ir tada Lietuvos kariuomenės vadas pradėjo formuoti savo karinį patarimą. Jis pavedė tai padaryti žmonėms, kurie nedirbo su šituo projektu. Taip padaryta tam, kad būtų parengta iš tikrųjų alternatyvi nuomonė, nuomonė iš šalies.
Šitie kariuomenės vado pasirinkti žmonės nežinojo, kokius pasiūlymus pateikė vokiečiai, ko nepateikė – jie matė tik mūsų galimus pasirinkimus ir galvojo out of the box (nestandartiškai, – 15min pastaba)“, – pasakojo pulkininkas D.Užkuraitis.
Lietuvos kariuomenės vado generolo V.J.Žuko sudaryta ekspertų grupė pasiūlė pirkti vokišką pėstininkų kovos mašiną „Boxer“ ir įdiegti Izraelio bokštelį „Rafael Samson 30 MK2“.
Lietuvos kariuomenės vado generolo V.J.Žuko sudaryta ekspertų grupė pasiūlė pirkti vokišką pėstininkų kovos mašiną „Boxer“ ir įdiegti Izraelio bokštelį „Rafael Samson 30 MK2“.
„Taip atsirado variantas, kurio darbo grupė tiesiog negalėjo pateikti, nes jiems buvo iškeltas reikalavimas, kad produktas būtų įdiegtas bent vienoje NATO kariuomenėje.
Žmonės, kurie dirbo su kariuomenės vado pasiūlymu, nebuvo apriboti tokiu reikalavimu, jie buvo laisvi pateikti nuomonę iš šalies“, – kalbėjo pulkininkas D.Užkuraitis.
Vokietijos bendrovės atstovai elektroniniu laišku patvirtino, kad galėtų į šarvuotį „Boxer“ įdiegti bokštelį „Rafael Samson 30 MK2“ su 30 mm patranka ir „Spike“ prieštankine raketine sistema.
Ministras J.Olekas viešai yra sakęs, kad kaina – trečdaliu mažesnė už „Boxer“ su bokšteliu RTC30 ir „Javelin“ sistemomis. Išeitų, kad – apie 4,5 mln. eurų su PVM.
Tame laiške buvo nurodyta ir naujoji vieno šarvuočio kaina, tačiau ji nėra skelbiama, nes sudaro komercinę paslaptį.
Ministras J.Olekas viešai yra sakęs, kad kaina – trečdaliu mažesnė už „Boxer“ su bokšteliu RTC30 ir „Javelin“ sistemomis. Išeitų, kad – apie 4,5 mln. eurų su PVM.
Tiesa, pulkininkas D.Užkuraitis sakė, kad iki šiol nėra žinoma, ar tikrai vokiškas šarvuotis su Izraelio ginkluote bus trečdaliu pigesnis: „Tai paaiškės derybų metu.“
2015 metų gruodžio 11 diena. VGT nusprendė pradėti derybas su Vokietijos ir Nyderlandų bendrove „Armoured Vehicle Technology“ dėl pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo. Pagal Lietuvos kariuomenės vado karinį patarimą, šalies vadovai pasirinko komplektą su Izraelio ginkluote.
2016 metų sausis. Prasidėjo ministro J.Oleko įsakymu sudarytos darbo grupės ir „Boxer“ gamintojų derybos dėl kainos bei kitų sąlygų.
Generolo idėja, o ne klastojimas
Susipažinus su pateiktais dokumentais ir faktais, susidaro įspūdis, kad pėstininkų kovos mašinų projekto darbo grupė nenuslėpė jokių duomenų nuo GRT ar VGT narių, kaip buvo spėliojama viešojoje erdvėje.
2014 metų spalio 15 dieną „Boxer“ gamintojai atsakė į KAM užklausą, kad į savo mašiną gali įdiegti Izraelio bokštelį „Rafael Samson 30 MK2“, tačiau nurodė, kad jis yra prototipinis ir todėl šarvuočio kaina gali išaugti apie 20 proc. – nuo 6,7 mln. eurų iki maždaug 8 mln. eurų.
„Rafael Samson“ bokštelis buvo atmestas, nes neatitiko operacinių reikalavimų, kur buvo įtrauktas punktas, kad perkamas modelis būtų gaminamas serijiniu būdu ir įdiegtas bent vienoje NATO kariuomenėje.
Apie tai, kad izraeliečių bokštelis pradėtas gaminti serijiniu būdu, KAM sužinojo gerokai vėliau, 2015 metų spalio 16 dieną, kai paprašė gamintojų atnaujinti duomenis.
Lietuva nutarė pirkti vokišką „Boxer“ su Izraelio gamintojų ginkluote, nes Lietuvos kariuomenės vadas V.J.Žukas suformulavo tokį karinį patarimą ir tam pritarė kiti VGT nariai.
Kyla klausimas: jeigu į 2015 metų liepos 2 dieną GRT pateiktą prioritetinių pėstininkų kovos mašinų sąrašą pateko šveicarų šarvuotis „Piranha III+/5“ su tuo pačiu prototipiniu izraeliečių bokšteliu „Rafael Samson 30 MK2“, tai kodėl nepateko „Boxer“ su tokiu bokšteliu?
Į prioritetinių pėstininkų kovos mašinų sąrašą pateko visų gamintojų pasiūlymai, net ir tie, kurie akivaizdžiai neatitiko keliamų operacinių reikalavimų. Galima spėti, kad šarvuotis „Piranha III+/5“ į sąrašą pateko tik todėl.
Į prioritetinių pėstininkų kovos mašinų sąrašą pateko visų gamintojų pasiūlymai, net ir tie, kurie akivaizdžiai neatitiko keliamų operacinių reikalavimų.
Galima spėti, kad šarvuotis „Piranha III+/5“ į sąrašą pateko tik todėl. Jis buvo įvardintas 5-uoju prioritetu iš 7-ių sąraše.
Vokiečių gamintojai, atnaujindami pasiūlymą ir informaciją, patys nebegrįžo prie „Boxer“ su izraelietišku bokšteliu „Rafael Samson 30 MK2“.
Beje, 2-uoju prioritetu buvo pasirinktas tas pats „Boxer“ su vokišku bokšteliu, kuris turėjo prototipinį 40 mm pabūklą.
Tikroji šarvuočių kaina – vis dar nežinoma
Politikos užkulisiuose buvo kalbama, kad 88 pėstininkų kovos mašinos „Boxer“ mūsų valstybei kainuos iki 400 mln. eurų. Tačiau iš tikrųjų kaina nėra suderėta.
Vokietijos ir Nyderlandų bendrovės „Armoured Vehicle Technology“ pateiktas siūlymas yra labiau garbės reikalas, o ne teisinis argumentas.
Vokietijos ir Nyderlandų bendrovės „Armoured Vehicle Technology“ pateiktas siūlymas yra labiau garbės reikalas, o ne teisinis argumentas.
Kitaip tariant, Lietuvos derybinė pozicija šiuo metu yra tokia – šalis viešai priėmė politinį sprendimą pirkti šarvuočius „Boxer“ ir tik dabar pradėjo derėtis dėl kainos.
Ji gali ir augti, ir mažėti lyginant su tuo, ką vokiečiai siūlė anksčiau.
Puolamas pulkininkas D.Užkuraitis kreipėsi į žvalgybą
KAM Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius pulkininkas D.Užkuraitis teigė, kad viešumoje pasklidus abejonėms dėl pėstininkų kovos mašinų projekto skaidrumo jis pats asmeniškai kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą (AOTD).
Karininkas parodė raštą, kuriame žvalgybos pareigūnų prašoma atidžiai stebėti visas brangaus pirkimo procedūras, kad ateityje nekiltų abejonių.
„Būčiau savižudis, jeigu tokiomis aplinkybėmis imčiausi ką nors klastoti ar slėpti“, – 15min sakė pulkininkas D.Užkuraitis.
Karininkas parašė kreipimąsi su pėstininkų kovos mašinų projektu susijusioms institucijoms, taip pat AOTD ir STT, kuriame pateikė savo požiūrį į viešumoje mestus kaltinimus.
„Nusprendžiau į kaltinimus atsakyti ne per spaudą, bet išsiunčiant savo poziciją susijusioms institucijoms. Taip pat paklausiau, ar galiu tęsti savo darbą“, – pasakojo KAM Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius pulkininkas D.Užkuraitis.
Jis šias pareigas eina iki šiol.
