Iš vienos Afganistano pietuose esančios priešakinės operacijų stovyklos, kur įsikūrę Lietuvos specialiųjų operacijų eskadrono „Aitvaras“ žaliukai, sraigtasparniais skridome atgal į Kandaharą. Būtent Kandaharą Talibanas buvo pavertęs savo citadele, net ir dabar sukilėlių pasipriešinimas čia palyginti stiprus.
Kandaharo oro uostas
Koalicijos pajėgoms žengiant į Afganistaną, Kandahare vyko aršūs mūšiai. Dar ir šiandien senajame Kandaharo oro uosto terminale kai kur matyti per mūšius sušaudytos ir nuo gaisrų aprūkusios sienos, o pastato viduryje žiojėja milžiniška skylė, likusi po tiesioginio amerikiečių bombos pataikymo.
Senąjį oro uosto pastatą tuomet nuo talibų išvalė patys afganistaniečiai, o šiandien čia įsikūrusios oro uosto tarnybos, be kurių jis negalėtų funkcionuoti – skrydžių valdymas, krovinių registravimas, meteorologinės tarnybos.
„Tai vienas labiausiai apkrautų oro uostų pasaulyje. Skrydžių skaičiumi jis lenkia net Frankfurtą. Juk greta Kandaharo oro uosto įsikūrusi ir viena didžiausių karinių bazių. Šiuo metu čia gyvena per 20 tūkst. karių ir civilių. Vienu metu bazės gyventojų skaičius siekė net 32 tūkst. Tai vienintelis oro uostas regione, iš kurio į užduotis kyla didieji amerikiečių bepiločiai orlaiviai“, – pasakoja Kandaharo oro uoste tarnaujantis Lietuvos karys.
„Didžiausia grėsmė – netiesioginiai apšaudymai. Prie bazės palyginti sunku prieiti, kadangi čia atvira teritorija. Tačiau jei kyla smėlio audra ar nusileidžia rūkas, iš karto tikimės atskrendančių raketų ar minosvaidžio minų nuo toliau esančių kalvų. Kai tokios oro sąlygos, kameros jų įžiūrėti nebegali ir sukilėliai tuo kartais bando pasinaudoti. Nors, tiesą sakant, jau senokai taip buvo“, – sako Kandahare tarnaujantys lietuviai.
Oro pajėgų mokymo grupė
Šiuo metu Afganistane tarnauja per 100 Lietuvos karių. Dalis jų sudaro Oro pajėgų mokymo grupę, kuri afganistaniečius moko skraidyti sraigtasparniais Mi-17, taip pat ruošia sraigtasparnių mechanikus.
„Didžiausias iššūkis mums šiuo metu – oro pajėgų personalo ruošimas“, – kalbėdamas apie savo šalies ateitį lietuviams dėkoja Afganistano nacionalinės kariuomenės vadas generolas Sheras Mohammadas Karimi.
Jis teigia, kad šiemet Afganistano KOP gavo kelis naujus sraigtasparnius ir jais lietuvių paruošti Afganistano pilotai jau vykdo įvairias užduotis – iš atokesnių vietų gabena ligonius ar sužeistus karius.
„Manau, kad mes darome tikrai gerą darbą. Sąjungininkai pamažu traukiasi iš Afganistano, o norėdami užtikrinti sėkmingą išėjimą, mes turime paruošti ne tik jų pėstininkus, bet privalome ir išmokyti jų pilotus. Sraigtasparniai kalnuotoje vietovėje yra labai svarbu. Lietuva yra viena iš nedaugelio Aljanso šalių, kuri geba tai daryti – ruošti pilotus ir techninį personalą. Tad mes džiaugiamės, kad galime svariai prisidėt prie Afganistano pilotų rengimo. Matome pažangą, matome, kaip jie eina į priekį“, – sako Lietuvos karinių oro pajėgų vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis.
Patys Oro pajėgų mokymo grupės kariai irgi pripažįsta, kad Afganistano pilotai daro pažangą. Tačiau su mechanikais ir techniniu personalu viskas neina taip sklandžiai, kaip galėtų būti.
„Visų pirma, labai didelė žmonių kaita. Pradedi žmogų mokyti, o jis kur nors dingsta. Vietoje jo atsiranda kitas. Labai sunku nuosekliai išmokyti žmones gerai prižiūrėti sraigtasparnius, kai jie taip keičiasi“, – sako kariai.
Jie taip pat pasakoja, kad kartais sunku suprasti, kiek jų mokiniai įsidėmėjo ir kaip suprato pamokas.
„Dirbame su vertėjais. Atrodo aiškini žmogui apie tai, kaip reikia pakeisti tepalus, jis linksi galva. Atrodo, kad viską suprato. O tik apsisuki, jis – ėmė ir uždarė variklio dangtį nieko nepadaręs. Kantrybės reikia labai daug“, – pasakoja lietuviai.
Jiems antrina ir kartu dirbantys amerikiečių kariai, afganistaniečius mokantys skraidyti lėktuvais „Cessna“.
„Sunku, labai sunku, – teigia vienas amerikiečių karys, pasiūlęs verčiau apžiūrėti ir susipažinti su nedideliu vietos kariuomenės lėktuvėliu „Cessna“. – Tai lengvas orlaivis, kuriuo mes padedame vietos pajėgoms transportuoti karius. Kartais lėktuvas naudojamas kroviniams gabenti ar žmonėms evakuoti. Šio lėktuvo pilotui labai svarbu gerai apskaičiuoti krovinio svorio centrą orlaivio viduje. Vis turime padėti vietiniams pilotams tai padaryti“.
Ir Lietuvos KOP vadas generolas majoras E.Mažeikis pripažįsta, kad žmonių kaita šiek tiek stabdo vietos pajėgų mokymą.
„Pagrindinės problemos – dėl techninio personalo. Bet tai gal susiję apskritai su Afganistano realybe. Šalyje labai daug neraštingų žmonių, labai daug yra tokių, kurie gal laiko save raštingais, bet perskaityti sraigtasparnio naudojimo instrukcijų jie nesugebai. Problemų kelia ir technikos aptarnavimo kultūra. To reikia juos ilgai mokyti. Mes gal ir nespėsime jų išmokyti taip gerai, kaip norėtume, bet poslinkių yra. Žinoma, blogiausia yra žmonių kaita. Tačiau tai jau priklauso ne nuo mūsų. Ne mes tuos žmones parenkam, ne mes nusprendžiam, ką ir kur perkelti“, – sako Lietuvos KOP vadas.
Specialiųjų operacijų eskadronas „Aitvaras“
Kad reikia daug kantrybės dirbant su vietos pajėgomis, patvirtina ir Afganistano pietuose dislokuoti Lietuvos specialiųjų operacijų eskadrono „Aitvaras“ vyrai. Žaliukai šiuo metu atlieka vis mažiau kovinių užduočių ir vis daugiau dirba su vietos policijos specialiosios paskirties daliniais.
„Tai kažkas panašaus į mūsų „Arą“. Mes juos mokome“, – 15min.lt pasakojo kariai.
Lietuviai teigia, kad šiuo metu mokomi afganistaniečiai skiriasi nuo tų, kuriuos teko mokyti 2009-2010 metais.
„Jau pažiūrėjus, kaip jie juda, įspūdis geras. Tačiau kantrybės reikia daug. Antra vertus, kai supranti, kad nereikia stengtis jų pakeisti, o reikia prie jų prisitaikyti, viskas būna šiek tiek lengviau. Reikia suvokti, kad per jų šventes mes nepriversime nė vieno pajudėti. Reikia susitaikyti su tuo, kad skirtingai nuo mūsų, siekiant tikslo, jiems reikia vis „pailsėti“. Ant jų negalima rėkti. Reikia sugebėti pasiekti, kad jie galvotų, jog tai jų pačių sprendimas. Kai perpranti visus šiuos vietinius niuansus, viskas vyksta šiek tiek lengviau ir jie daro pažangą“, – sako „Aitvaro“ vyrai.
Eskadrono kariai vis dar vyksta ir į kovines užduotis, bet savo garsiais motociklais po Afganistaną jau važinėja mažiau.
„Nors ir mažiau, bet mes ir toliau naudojame motociklus. Kad ir kaip kitų šalių kariai stebėtųsi, motociklai mums suteikia mobilumo, greičio, netikėtumo“, – sako lietuviai.
Tiesa, dabar dažnai motociklus į užduoties vietą žaliukai nusigabena specialiai nuo sprogimų apsaugotais MRAP šarvuočiais ir tik operacijos vietoje sėda ant jų.
„Dažnai reikia važiuoti per miestą, o tai jau nebūtų saugu. Tačiau operacijos vietose motociklas yra nepamainoma transporto priemonė, kai reikia išžvalgyti vietovę ar užtikrinti kitų karių apsaugą“, – sako „specukai“, kartais naudojantys ir specialų keturratį.
Kabulas
Afganistano sostinėje Kabule situacija iš pirmo žvilgsnio atrodo rami. Tačiau ją nuolat stebintys kariai tvirtina, kad kartais ta ramybė pasirodo apgaulinga.
Prieš kelias dienas greta Kabulo oro uosto dalies, kurioje taip pat įsikūrusi karinė bazė, šoninių vartų įvyko galingas sprogimas. Automobiliu pasivijęs vokiečių karių koloną, savižudis detonavo maždaug 200 svarų (apie 90,7 kg) bombą.
Per sprogimą niekas, išskyrus savižudį, nenukentėjo. Tačiau įvykio vietoje buvę kariai pasakojo, kad stovyklą juosianti didžiulių smėlio maišų tvora buvo smarkiai apgriauta.
„Mūsų biure ant galvų pradėjo byrėti tinkas. Toks galingas sprogimas buvo“, – praėjus dviem dienoms po incidento 15min.lt lankantis Kabule pasakojo kariai apie sprogimą, kurio aidas buvo girdėti visame mieste.
Kariams kalbantis su žurnalistais per stovykloje įrengtus garsiakalbius netikėtai nuskamba perspėjimas, kad gyvenamojoje zonoje aptiktas be priežiūros paliktas įtartinas krepšys. Visi įspėjami nesiartinti prie nurodytos vietos.
Krepšį, kaip spėjama, galėjo palikti kuris nors neapdairus karys, kurių čia zuja iš tiesų daug. Tačiau viskas vyksta šalyje, kurioje sprogti gali bet kas. Tad stovyklos apsaugos tarnybos į situaciją reaguoja tiksliai pagal instrukcijas. Darbo imasi sprogmenų neutralizavimo specialistai.
Po kiek laiko pavojus atšaukiamas.
Tai, kad negalima atsipalaiduoti, dar labiau akivaizdu įsėdus į šarvuotą Lietuvos specialiosios misijos apsaugos grupės Kabule automobilį „Toyota“. Važiuojant per miestą, į jį tenka žiūrėti pro kulkos suskaldytą stiklą.
Nors visur pilna ginkluotų policininkų bei kareivių, miestas neatrodo grėsmingai. Kabule verda gyvenimas, vyksta prekyba, gatves nuolat užkemša daugybė automobilių, dažnai važiuojančių tik pagal vietos gyventojams suprantamas taisykles. Prie grūstyse įstrigusių mašinų kartais prieina valkataujantys ar kokį niekniekį bandantys parduoti vaikai, o skersai gatvę greitai kaukšėdama aukštakulniais perbėga viena kita pasidažiusi moteris. Čia pat nemažai ir savo veidus dengiančių moterų.
„Kabulas yra sostinė. Čia šiek tiek laisviau į viską žiūrima. Kur nors provincijoje, žinoma, kosmetikos taip atvirai moterys negalėtų naudoti, – sako Kabule tarnaujantys lietuviai. – Nors į mūsų automobilio šoną visai neseniai ir pataikė kulka, žmonėms gal net didžiausią pavojų čia kelia nebe sukilėliai, o visokio plauko nusikaltėliai. Ir prieš kelias dienas įvykęs sprogimas, kaip mes manome, tebuvo kažkieno noras labiau pademonstruoti, kad sukilėliai kažkur dar egzistuoja, o ne rimtai paruoštas išpuolis“.
Kabule šiuo metu yra dislokuoti Nacionalinio paramos elemento kariai, užtikrinantys logistinį aprūpinimą kitiems Afganistane tarnaujantiems lietuviams. Kabule taip pat tarnauja ir Lietuvos specialiosios misijos apsaugos grupė.
„Darbo tikrai netrūksta“, – teigia grupės kariai, nuolat lydintys ir saugantys Lietuvos specialųjį atstovą.
Kariuomenės vadas lankė karius
Į Afganistaną 15min.lt keliavo su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Arvydu Pociumi. Kariuomenės vadas teigia, kad jo vizitas į Afganistaną buvo specialiai parinktas prieš Kalėdas. Kariams generolas leitenantas A.Pocius nuvežė ne tik dovanų, bet ir Kalėdinių eglučių.
„Dėmesio parodėme visiems. Vizito laikas buvo parinktas taip, kad galėtume pakelti karių motyvaciją, kad jie suprastų ir žinotų, jog jais rūpinamės, kad jie nėra užmiršti“, – teigia kariuomenės vadas.
Nuvykęs į Afganistaną kariuomenės vadas ne tik aplankė karius, bet ir susitiko su vietos saugumo pajėgų bei tarptautinių pajėgų aukštais atstovais.
Kabule aplankytas Afganistano nacionalinės kariuomenės vadas generolas Sheras Mohammadas Karimi. O šiaurinėje Afganistano dalyje, karinėje bazėje greta Mazari Šarifo miesto, A.Pocius susitiko su Šiaurės regioninės vadavietės vadu Vokietijos kariuomenės generolu majoru Jorgu Vollmeriu.
Visuose susitikimuose kalbėta apie Afganistano ateitį pasitraukus tarptautinėms pajėgoms.
„Kas būtų, jeigu būtų, sunku prognozuoti. Afganistaniečiai yra įrodę savo kovingumą ir drąsą per ankstesnius karus. Sovietų Sąjungos karas su Afganistanu pademonstravo, kad vietos gyventojai moka kariauti. Ir dabar jie pakankamai drąsiai vykdo užduotis. Tad manau, kad jeigu NATO pajėgos ir pasitrauks, tikrai niekas nesugrius. Aišku, bus sunku. Bet nemanau, kad kažkokie dideli ir kardinalūs pasikeitimai ten įvyks. Juk ir Irako pavyzdys rodo, kad išėjus amerikiečiams, valstybė toliau funkcionuoja, dirba visos institucijos“, – sako Lietuvos kariuomenės vadas.
