Prieš mėnesį JAV žiniasklaida pranešė, kad du amerikiečiai dalyvavo nesėkmingame bandyme nuversti Gambijos prezidentą Yahya Jammehą – vieną žiauriausių planetos diktatorių. Prie sąmokslininkų prisidėjo sėkmingą verslą Teksase sukūręs Cherno Njie ir JAV armijos karininkas Papa Faalas, gyvenęs Minesotoje. Abu jie – imigrantai iš Gambijos.
Tačiau businessinsider.com rašo, kad kruvinoje operacijoje dalyvavo dar vienas JAV pilietis – kapitonas N.Jagne'as.
Dramatiška jo gyvenimo istorija primena tą didvyriškumo aktą, kurį sukūrė Juozas Lukša-Daumantas, palikęs patogų gyvenimą Paryžiuje ir grįžęs į Lietuvą dalyvauti kovoje su sovietiniais okupantais.
Aštuoni kovotojai į Gambiją atvyko apsiginklavę automatiniais šautuvais M4, kuriuos teisėtai nusipirko. Vyrai tikėjosi, kad juos palaikys Gambijos kariuomenės vadai ir diktatorių saugojusios tarnybos agentai.
2014 metų gruodžio 30-osios naktį sąmokslininkams netgi pavyko įsiveržti į Gambijos vyriausybės rūmus, kurie stovi sostinėje Bandžulyje. Tačiau kai pradėjo švilpti kulkos, pastiprinimo jie nesulaukė.
Amerikiečiai Ch.Njie ir P.Faalas sugebėjo pabėgti į Gambijos kaimynystėje esantį Senegalą, tačiau ten buvo sučiupti ir perduoti JAV specialiosioms tarnyboms. Keturi iš sąmokslininkų buvo nužudyti per Vyriausybės rūmų šturmą. Tarp jų buvo ir trečiasis amerikietis N.Jagne'as.
Sėkminga karininko karjera
N.Jagne'as buvo JAV armijos 149-ojo pėstininkų bataliono Kentukio nacionalinės gvardijos kapitonas. 2006 ir 2007 metais buvo dislokuotas Irake, o nuo 2010 metų balandžio iki 2011 metų birželio N.Jagne'as buvo būrio vadas.
Man tai toks pats pasiekimas, kaip išsilaipinti Mėnulyje, – gavęs JAV pilietybę sakė N.Jagne'as.
2006 metų lapkričio 11-ąją, per amerikiečių šventę Veteranų dieną, Irako sostinėje Bagdade jam iškilmingai buvo suteikta JAV pilietybė.
Per ceremoniją jis sakė: „Man tai toks pats pasiekimas, kaip išsilaipinti Mėnulyje“.
Po to nusifotografavo su generolu George'u W. Casey ir generolu leitenantu Peteriu Chiarelli, kurie dalyvavo Irako kare. Įtakingi aukšti karininkai sveikindami spaudė imigrantui ranką ir draugiškai šypsojosi.
„Dabar aš esu dalis tautos, kuri sukurta ant laisvės, teisingumo, lygybės ir žmogiškumo principų. Suvokiant tai, per nugara nubėga šiurpai“, – tada džiaugėsi kapitonas N.Jagne'as.
Jis buvo tikras įrodymas, kad amerikietiškoji svajonė išties egzistuoja. Vyras augino du sūnus ir podukrą, imigrantų šeima sėkmingai įsiliejo į Kentukio viduriniąją klasę, o pats N.Jagne'as ištikimai tarnavo savo naujajai valstybei ir pelnė kariškių pagarbą.
Tuo pačiu metu jį draskė prieštaringi jausmai. Artimieji pasakojo, kad vyras nuolat galvojo apie Gambiją, sunkią padėtį tėvynėje ir faktą, kad taikūs ir išnaudojami piliečiai nesugebės nuversti smurtinio Y.Jammeho režimo.
Matyt, todėl vyras slapta prisidėjo prie sąmokslininkų grupės, kuri ruošėsi padaryti tai, kas buvo neįmanoma, – nuversti totalitarinį režimą.
Kai išaiškėjo šis faktas, tai šokiravo ne tik visą JAV, bet ir N.Jagne'o šeimą. Kodėl sėkmingas imigrantas sugrįžo į gimtąją šalį, kurioje nesilankė 20 metų? Kodėl prisijungė prie sąmokslininkų, kurių iki tol nebuvo matęs? Kodėl bandė padaryti tai, ko iki šiol niekam nepavyko?
Jaudino tėvynės likimas
„Savo gyvenimą jis siejo su Amerika, jis čia gyveno dvidešimt metų, – portalui businessinsider.com sakė imigranto sesuo Sigga Jagne. – Bet jis buvo pasiruošęs rizikuoti gyvybe, kad padėtų žmonėms, su kuriais jau nebuvo susijęs. Dauguma jo šeimos narių ir draugų yra čia, Amerikoje.“
„Mes turime gerus darbus ir mes mylime šitą šalį, – apie Ameriką kalbėjo imigrantas iš Gambijos Banka Mannehas, kuris dirba JAV pilietinės visuomenės asociacijos pirmininku. – Vienintelis jų motyvas buvo išlaisvinti savo tėvynę nuo Y.Jammeho priespaudos. Tai buvo jų motyvacija. Todėl šiuos žmones turėtume vadinti išvaduotojais.“
Imigrantas B.Mannehas sakė, kad prie sąmokslininkų prisidėję amerikiečiai vadovavosi tokiu principu: „Jeigu aš nieko negaliu padaryti dėl žmonių Gambijoje, tai mano patogus gyvenimas čia, Amerikoje, yra beprasmis.“
Kentukio nacionalinės gvardijos bazėje įsikūrusios parduotuvės „Facebook“ puslapis sausio 2-ąją, netrukus po N.Jagne'o mirties, publikavo tokią žinutę: „Jis buvo darbštus, kuklus, gerbiamas ir gerbė aplinkinius. Jis kalbėjo tik tada, kai jau kitaip nebuvo įmanoma.“
businessinsider.com cituoja daug JAV karininkų, kurie pažinojo imigrantą. Visi jie kalbėjo tą patį: vienišius, tylenis, darbštuolis, o kai skeldavo pokštą, galėjo išguldyti minias. N.Jagne'as ne kartą buvo skatintas ir pagerbtas už gerą tarnybą.
N.Jagne'as pats buvo patyręs Y.Jammeho režimo žiaurumą – 2000 metais, būdamas 29-erių, dalyvavo antivyriausybiniame proteste, per kurį buvo sužeistas į koją.
Vienas iš imigranto paskutinių darbų – jis bendraudavo su kariškiais, kurie grįžta iš karo zonų ir yra kamuojami potrauminio streso, depresijos ir nori sugrįžti į mūšius.
Netrukus N.Jagne'as ir pats priėmė sprendimą grįžti į tėvynę.
Kapitono sprendimas
Sesuo S.Jagne pasakojo, kad brolis buvo patyręs Y.Jammeho režimo žiaurumą – 2000 metais, būdamas 29-erių, dalyvavo antivyriausybiniame proteste, per kurį buvo sužeistas į koją.
Moteris spėjo, kad brolis apie didvyrišką sprendimą galvojo seniai: pastaruosius 18 mėnesių aktyviai domėjosi situacija Gambijoje, o socialiniuose tinkluose vis aršiau pasisakydavo apie totalitarinį režimą.
„Būtina šalyje atkurti teisingumą, žmogaus teises ir sukurti demokratiškus įstatymus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė N.Jagne'as. Tą pačią dieną jis pasikeitė savo internetinį vardą į „KalbėkimeGarsiauUžGambiją“.
„Man tai kėlė nerimą, nes žinojau, kad brolis yra iš tų žmonių, kurie siekia savo tikslo iki galo“, – žurnalistams pasakojo sesuo.
Ypač neramu pasidarė, kai brolis nuolat pradėjo kartoti, kad „mes tik daug kalbame ir nieko nedarome“. Tai buvo maždaug 2014 metų vasarą.
Po pusmečio jis buvo nužudytas per nepavykusį perversmą.
Siekia atgauti kūną
Apie tai, kad brolis su kitais sąmokslininkais išvyko į Gambiją, artimieji net neįtarė. Iki šiol nėra žinoma, kaip jis susipažino su kitais Amerikoje gyvenančiais imigrantais ir kaip prisidėjo prie perversmininkų.
Nėra žinoma ir tiksli mirties priežastis – neaišku, ar vyras buvo nušautas per nesėkmingą perversmą, ar jau po to.
Našlaičiais liko du sūnūs ir podukra, kuriais dabar rūpinsis N.Jagne'o sesuo. Moteris taip pat siekia, kad vyresniojo brolio kūnas būtų sugrąžintas į JAV. Nors valstybės institucijos teigia vedančios dialogą su Gambija, tačiau rezultatų nėra jau beveik mėnesį.
