„Mūsų manymu, šie pasiruošimai yra nepriimtini ir kelia rimtą grėsmę visiems įsipareigojimams, kuriuos prisiėmėme anksčiau, įskaitant Rusijos ir NATO santykių pagrindų aktui“, – penktadienį Briuselyje žurnalistams sakė nuolatinis Rusijos atstovas prie NATO Aleksandras Gruško, jį cituoja agentūra „Interfax“.
Lietuvos kariuomenės atstovas ketvirtadienį patvirtino, kad Lietuva, Latvija ir Estija prašys NATO vadovybės dislokuoti nuolatinę brigadą, taip siekiant atgrasyti Rusiją.
Bendras Baltijos valstybių kariuomenių vadų laiškas, kuriame bus prašoma įsteigti po brigados dydžio vienetą kiekvienoje šalyje, bus išsiųstas NATO pajėgų vyriausiajam vadui JAV generolui Philipui Breedlove'ui (Filipui Brydlovui).
Brigados dydžio vienetą paprastai sudaro nuo 2 iki 3 tūkst. karių.
Nuo pernai Baltijos šalyse yra dislokuota po kuopą – maždaug pusantro šimto – JAV karių. Karius pratyboms vis dažniau atsiunčia ir kiti sąjungininkai, tačiau tai daroma nereguliariai.
Kai kurios Europos šalys, tarp jų Vokietija, skeptiškai vertina siūlymus Rytų Europoje įkurti nuolatines NATO sąjungininkų bazes, argumentuodamos, kad tai pažeistų 1997 metų susitarimą tarp Rusijos ir Aljanso.
