„Dabar yra girdima versijų, kad tą lėktuvą 10 km aukštyje galėjo numušti Ukrainos separatistai, teroristai, remiami Rusijos, kilnojamais, nešiojamais zenitiniais kompleksais. Tokios versijos yra tikrai nepagrįstos, nes nuo peties paleidžiamų oro gynybos raketų didžiausias aukštis, kuriame būtų galima pažeisti lėktuvą, yra 3,5 km. Vadinasi, jei iš tiesų tas lėktuvas numuštas, o ne sprogo ore dėl kitokių priežasčių, būtų galima daryti prielaidą, kad buvo iššauta iš didelio nuotolio raketinio oro gynybos ginklo“, – teigia A.Matonis. Spėlioti, kokio tipo galėjo būti šis ginklas, gynybos eksperto manymu, būtų būrimas iš kavos tirščių.
Pasak A.Matonio, ekspertai, ištyrę lėktuvo nuolaužas po kurio laiko galės pasakyti, ar jose rasta ginklo panaudojimo pėdsakų. „Kai sprogsta zenitinė raketa, ji paskleidžia metalinių šratų debesį (volframo ar kitokio labai kieto metalo), kurie su milžiniška jėga kiaurai perveria ore esantį taikinį, šiuo atveju – lėktuvą, ir tokių pėdsakų nuslėpti neįmanoma“, – tvirtina A.Matonis.
Kai sprogsta zenitinė raketa, ji paskleidžia metalinių šratų debesį (volframo ar kitokio labai kieto metalo), kurie su milžiniška jėga kiaurai perveria ore esantį taikinį, šiuo atveju – lėktuvą, ir tokių pėdsakų nuslėpti neįmanoma“, – tvirtina A.Matonis.
Gynybos ekspertas Jonathanas Beale BBC naujienų tarnybai taip pat aiškino, kad numušti lėktuvą 10 km aukštyje būtų reikėję tolimojo nuotolio raketos „žemė-oras“, valdomos radaro. Vienintelė kita galimybė numušti lėktuvą tokiame aukštyje yra iš naikintuvo paleisti raketas „oras-oras“.
„Ta versija gali išlikti, juo labiau kad šiandien panašius kaltinimus Ukraina pateikia Rusijai dėl Ukrainos atakos lėktuvo Su-25, kuris buvo numuštas ore neaiškiomis aplinkybėmis pakankamai dideliame aukštyje. Tai vėlgi tai galėjo būti padaryta arba iš Rusijos paleistos raketos, arba priartėjusio naikintuvo“, – komentuoja A.Matonis.
Jo manymu, po ketvirtadienio tragedijos, nukritus lėktuvui „Boeing-777“, konfliktas Ukrainoje tapo globalus, ir tarptautinė bendruomenė padarys labai daug, kad išsiaiškintų, kodėl taip atsitiko. Kaltoji šalis, pasak A.Matonio, arba bandys panaikinti įvykdytos katastrofos įkalčius, arba bandys diskredituoti kitą šalį.
Gynybos eksperto spėjimu, netrukus bus prisiminta 2001 m. istorija, kai virš Juodosios jūros paslaptingai sprogo Rusijos avialinijų lėktuvas Tu-154. Juo iš Tel Avivo į Novosibirską skrido daugiau nei 150 žmonių, visi jie žuvo. Tuo metu buvo mesti kaltinimai Ukrainos oro gynybos sistemai, esą tai buvo būtent jos paleista raketa.
„Tie kaltinimai išliko pakankamai ilgai. Vienu metu Ukraina tai buvo pripažinusi, nors vėliau ta kontroversija dėl to, kokios buvo to lėktuvo sprogimo priežastys, vis dėlto išliko. Neabejotinai Rusija pasinaudos tuo kaip pavyzdžiu, kad Ukraina galėjo numušti, arba apkaltins Ukrainą neva numušus tą lėktuvą, bandant išprovokuoti, kad Rusija būtų pasmerkta ir diskredituota. Bet lygiai taip pat galima kaltinti ir Rusiją, kuri mėgina visais būdais, tiesiogiai nesikišdama, dalyvauti tame konflikte, remti separatistus bei teroristus ir siųsti jiems savo ginkluotę“, – sako A.Matonis.
Malaizijos oro linijų lėktuvas „Boeing-777“ nukrito į Ukrainos teritoriją netoli Rusijos sienos prie Šachtiorsko Donecko srityje, ketvirtadienį naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė šaltinis aviacijos tarnyboje.
Šaltinio teigimu, lėktuvas buvo numuštas virš Ukrainos teritorijos apie 10 kilometrų aukštyje. „Boeing“ skrido iš Amsterdamo į Kvala Lumpurą. Jame buvo 280 keleivių ir 15 įgulos narių.
