Pirmadienio popietę Kijevo tarptautinio kongresų centro „Ukrainos namai“ salė beveik tuščia, vos keli operatoriai ir nė vieno žurnalisto.
Kiekvieną dieną čia pulkininkas A.Lysenka praneša apie padėtį fronte. Tačiau jo rengiamos spaudos konferencijos sulaukia vis mažiau žurnalistų dėmesio – daugelis redakcijų tiesiog perspausdina Ukrainos KMC internetiniame puslapyje publikuojamus pranešimus.
Iš dalies, salė tuščia, nes šiomis dienomis ukrainiečiai turi keturis laisvadienius. Kovo 8-osios šventė čia tokia svarbi, kad lyginama su Naujaisiais metais.
Iš kitos pusės, per dvejus metus karas Ukrainos rytuose nusinešė tiek gyvybių, kad žuvusių ir sužeistų karių skaičius tapo nebestebinančia kasdienybe.
Teigiama, kad vien per šiuos metus žuvo daugiu nei 70 karių, o keli šimtai buvo sužeisti.
Ir tai negalutinė statistika, nes Ukrainos armijos atstovai viešai nepraneša apie „nekovinius nuostolius“: nelaimingus atsitikimus, mirtis, savižudybes.
A.Lysenka sako, kad artimiausiu metu situacija fronte gali dar labiau pablogėti.
Galimam puolimui ruošia 40 tūkst. kareivių
Ukrainos žvalgybos pareigūnai teigia, kad Donecko srityje esančiame Torezos poligone vyksta intensyvus pasiruošimas didelio masto karinei operacijai.
A.Lysenka sakė, kad tuo pačiu metu į okupuotas Donecko ir Luhansko teritorijas masiškai gabenami šoviniai, artilerijos sviediniai, raketos, medikamentai, naujos radijo ryšio priemonės.
„Šiuo metu dvi separatistų brigados, po vieną iš Donecko ir Luhansko sričių, treniruojasi veikti sinchroniškai su Rusijos reguliariosios armijos kariais. Ten dirba rusų instruktoriai, profesionalūs kariškiai. Jie ruošia ir esamus separatistus, ir į Ukrainos teritoriją naujai atvykstančius samdinius“, – 15min sakė A.Lysenka.
Jis teigė, kad tokiuose mokymuose nuo praėjusių metų vasaros dalyvauja apie 30 tūkst. separatistų ir 10 tūkst. Rusijos armijos kareivių.
„Ten nuolat vyksta rotacija. Vienas dalinys poligone praleidžia nuo 2 savaičių iki mėnesio“, – pasakojo A.Lysenka.
Ukrainos KMC atstovas sakė, kad tuo pačiu metu į okupuotas Donecko ir Luhansko teritorijas masiškai gabenami šoviniai, artilerijos sviediniai, raketos, medikamentai, naujos radijo ryšio priemonės.
Po to, kai ukrainiečiai prarado Debalcevės gyvenvietę, Rusijos separatistai kontroliuoja svarbų geležinkelį, kuriuo gali gabenti didelius atsargų kiekius.
Atakos kryptis – Marjinka
A.Lysenka teigė, kad didelio masto puolimas gali įvykti jau artimiausiu metu, o atakos kryptis – Donecko srityje esanti Marjinkos gyvenvietė, per kurią šiuo metu eina fronto linija.
„Mes manome, kad tai gali įvykti laikotarpyje nuo kovo pabaigos iki gegužės pradžios. Tai bus įtemptas laikas, per kurį galimos intensyvios provokacijos Mariupolio ir Luhansko srityse. Greičiausiai, taip bus bandoma nukreipti dėmesį, nes jie neturi pajėgų, kad galėtų vykdyti puolimą tokio ilgio frontu“, – kalbėjo pulkininkas.
Ukrainos KMC atstovas sako, kad šiuo metu okupuotoje teritorijoje yra apie 40 tūkst. separatistų, samdinių ir Rusijos armijos kareivių.
„Ginklų jie turi, o žmonių – trūksta. Jų turimų pajėgų paprasčiausiai neužtektų pralaužti frontui, nes antiteroristinės operacijos zonoje yra dvigubai daugiau mūsų karių. Ir tai be rezervo“, – tikino A.Lysenka.
Todėl Ukrainos žvalgybos pareigūnai spėja, kad puolimo kryptis bus Marjinkos gyvenvietė ir piečiau esantys rajonai.
„Matome, kad priešiškų pajėgų dislokacija vyksta būtent ta kryptimi“, – kalbėjo pulkininkas.
Ukrainos kariuomenė – jau kitokia
A.Lysenka tikino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos ruošiasi galimam puolimui ir intensyviai vykdo pokyčius.
„Dabar pagrindinis mūsų dėmesys nukreiptas į tai, kad apsaugotume karių gyvybes ir sumažintume žmogiškuosius nuostolius. Tai buvo pagrindinė problema karo pradžioje“, – kalbėjo Ukrainos KMC atstovas.
Jis teigė, kad į frontą išvykstantys kariai jau yra mokomi taktikos, ruošiami psichologiškai, praeina medicininės pagalbos kursą.
„Karo pradžioje neišgyvendavo 90 proc. visų mūsų sužeistųjų. Kartais mirtinai nukraujuodavo netgi tie kariai, kuriems dar buvo galima padėti. Dabar situaciją pasikeitė radikaliai ir mes sugebėjome šitą skaičių apversti – neišgyvena apie 10 proc. sužeistųjų“, – sakė jis.
Tuo pačiu metu Ukrainos poligonuose treniruojasi buvę savanoriai, artileristai, minosvaidininkai, žvalgai, specialiųjų operacijų pajėgų kariai, net raketinių sistemų vairuotojai.
„Galima sakyti, kad dabar naudojame universalų pasiruošimą. Pavyzdžiui, artileristai yra mokomi, kaip elgtis, jeigu juos užpuola diversantų grupės, taip pat išminavimo, judėjimo per apšaudomą teritoriją ir panašių dalykų“, – pasakojo A.Lysenka.
Tuo pačiu metu Ukrainos generolai ir karininkai yra mokomi, kad kariai negali įžengti į teritoriją, kurios prieš tai neištyrė žvalgai. Rusijos sukelto karo pradžioje ukrainiečiai patyrė daug nuostolių dėl to, kad įžengę į priešišką teritoriją pakliūdavo į spąstus.
Jis sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos bando įdiegti NATO standartus ir vakarietišką karybos kultūrą.
„Tai nėra lengvas kelias, mes puikiai suprantame. Bet mums labai padeda daugybė sąjungininkų, kurie siunčia savo instruktorius ir dalinasi patirtimi.
Reikia pasakyti, kad jūsų šalies indėlis yra labai didelis, todėl noriu perduoti visos Ukrainos padėką Lietuvai ir prezidentei Daliai Grybauskaitei.
Dalia išvis ukrainiečiams tapo pavyzdžiu, koks turi būti prezidentas. Mums nebereikia prezidento etalono, mes jį jau turime, ji yra idealas. O ką pridėsi prie idealo?“, – tikino A.Lysenka.
15min žurnalistai Dovydas Pancerovas ir Vidmantas Balkūnas keliavo po Ukrainą ir ruošia pasakojimą apie kariaujančią šalį. Netrukus portale 15min pasirodys reportažų ciklas „Marjinkos taika“, kuriame bus pasakojama apie padėtį Ukrainos armijos priešakinėse linijose.
