„Nerimą kelia, kad pasaulyje su terorizmu susiję nusikaltimai yra vis žiauresni ir juos padaro vis jaunesni žmonės. Lietuvos teisėsaugos ir žvalgybos institucijoms tai kelia naujų iššūkių“, – sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininkas Rolandas Kiškis.
Kova su terorizmu ir radikalizacija yra viena svarbiausių LKPB užduočių. Pareigūnai vykdo teroristinių, ekstremistinių ir susijusių grėsmių kriminalinę žvalgybą, analizuoja surinktus duomenis ir atlieka ikiteisminius tyrimus.
Jeigu reikia, tai būtent šie kriminalistai, bendradarbiaudami su kitomis institucijomis, gali pašalinti terorizmo grėsmes.
Mes turime profesionalių analitikų, jie renka ir analizuoja informaciją apie teroristinius nusikaltimus ir panašias grėsmes, – pasakojo A.Roginskis.
„Mes turime profesionalių analitikų, jie renka ir analizuoja informaciją apie teroristinius nusikaltimus ir panašias grėsmes. Taip pat analizuoja radikalizaciją lemiančius veiksnius, priežastis, sąlygas, galimas grėsmes“, – pasakojo LKPB viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis, kuruojantis kovą su terorizmu.
Lietuva kol kas nėra susidūrusi su masiniu radikalizacijos reiškiniu, tačiau šioje srityje dirbantys kriminalistai pabrėžė – pasaulinės tendencijos leidžia manyti, kad tai yra tik laiko klausimas.
„Kovoje su radikalizacija itin svarbu būti proaktyviems. Mes turime užbėgti įvykiams už akių“, – sakė LKPB viršininkas R.Kiškis.
Teroristais tampa tik saujelė radikalų
Prieš tris šimtmečius žodis „radikalus“ (lot. radix) buvo siejamas su kraštutinių pažiūrų žmogumi, kuris pasisako už ryžtingus veiksmus. Dabar šiuo terminu apibūdinamas sudėtingas, daugialypis, nematomas visuomeninis procesas, kuris turi skirtingus etapus ir yra nukreiptas prieš valstybę.
Galutinis etapas – teroro aktas.
„Radikalizmas pirmiausia yra siejamas su augančiu noru remti plataus masto, nedemokratinius pokyčius visuomenėje, panaikinti nustatytą demokratinę ir teisinę santvarką. Iš esmės, tai procesas, kuris verčia žmogų ar grupę priimti smurto naudojimą kaip politinę priemonę“, – aiškino LKPB viršininko pavaduotojas A.Roginskis.
Kriminalinės žvalgybos pareigūnai sako, kad radikalizacija turi priežasčių ir pasekmių seką. Žmogaus apsisprendimui tapti teroristu įtaką daro ne tik asmeninis gyvenimas, bet ir socialinė, politinė, ekonominė padėtis valstybėje.
Kriminalinės žvalgybos pareigūnai sako, kad radikalizacija turi priežasčių ir pasekmių seką. Žmogaus apsisprendimui tapti teroristu įtaką daro ne tik asmeninis gyvenimas, bet ir socialinė, politinė, ekonominė padėtis valstybėje.
Kiekvienoje visuomenėje yra nepatenkintų žmonių, kurie jaučiasi atstumti arba mano, kad su jais yra neteisingai pasielgta.
Dalis iš jų bando ieškoti teisingumo: organizuoja susirinkimus, demonstracijas, mitingus.
Dauguma nepatenkintųjų niekada neperžengia šių leistinų protesto formų. Tačiau radikalios grupės siekia pasinaudoti tokiomis situacijomis ir tokiais žmonėmis.
„Jiems bandoma pasiūlyti kitas, neva veiksmingas priemones, tačiau iš tikrųjų siekiama tokius žmones pastūmėti radikalių smurtinių veiksmų link. Tai etapas, kai asmenys tampa radikalių grupuočių ir organizacijų nariais“, – pasakojo A.Roginskis.
Galiausiai, pavojingiausias radikalizacijos proceso etapas – bandymas įvykdyti teroro aktą. Taip nepatenkintasis žmogus siekia įrodyti savo „teisingumą“, bando priversti valstybę kažką padaryti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų.
„Mokslinėje literatūroje aprašomi įvairūs radikalizacijos būdai ir etapai. JAV Džordžtauno universiteto profesorius Fathalis Moghaddamas aprašo vadinamąjį „laiptų modulį“, kuris apibūdina tipinę radikalizaciją, vedančią terorizmo link“, – pasakojo A.Roginskis.
Pagal „laiptų modulį“, yra tokios radikalizacijos stadijos: nepasitenkinimas visuomene, „teisingumo“ paieška, nesuradus „teisingumo“ – frustracija, dalyvavimas radikalios ideologijos judėjimuose ar organizacijose, ekstremistinės ideologijos priėmimas ir tolesnė radikalizacija.
Galiausiai – terorizmas.
Lietuvos radikalai – nuo „ekologų“ iki rasistų
Kriminalinės žvalgybos pareigūnai sako, kad Lietuvoje radikalizacija nėra išplitusi, o terorizmo grėsmė palyginti maža. Tai nulėmė ir istorinės aplinkybės. Valstybėje nebuvo ir nėra didelių etninių, religinių, ideologinių konfliktų, Lietuvos politinė ir ekonominė padėtis yra stabili.
Tačiau pareigūnai sako, kad pogrindyje veikia radikalios grupės ir organizacijos, kurios gali sukelti labai rimtų pasekmių, jeigu nebus nuolat stebimos.
Kriminalinės žvalgybos pareigūnai sako, kad pogrindyje veikia radikalios grupės ir organizacijos, kurios gali sukelti labai rimtų pasekmių, jeigu nebus nuolat stebimos.
„Pastaruoju metu Lietuvoje yra pastebimas vadinamųjų antisisteminių visuomeninių organizacijų suaktyvėjimas. Jos organizuoja ir vykdo akcijas, nukreiptas prieš valstybės pagrindines veiklos kryptis Europos Sąjungoje, stambių energetinių projektų įgyvendinimą, viešojoje erdvėje stengiamasi sukurti nepasitikėjimo valstybės institucijomis aplinką“, – pasakojo A.Roginskis.
Pareigūnas teigė, kad labai svarbu, kad tokių organizacijų veikla ir veiksmai neperžengtų teisėtumo ribos ir nebūtų imamasi smurtinių veiksmų: „Mes tai atidžiai stebime ir, esant poreikiui, imamės visų būtinų prevencinių priemonių.“
Lietuvoje radikalių organizacijų skaičius, pavadinimai ir veikla kinta. Kai kurios iš jų bando aktyviai dalyvauti viešajame gyvenime ir reikštis žiniasklaidos priemonėse.
„Tokio pobūdžio organizacijos gali propaguoti radikalias idėjas, susijusias su „ekologija“, „nacionalizmu“, ekstremizmu, rasizmu. Kai kurių veiksmai gali būti susiję su valstybingumo praradimu arba nukreipti prieš kitų tautybių atstovus“, – pasakojo LKPB viršininko pavaduotojas.
Radikalios jaunimo organizacijos
Lietuvos policijos kriminalinės žvalgybos pareigūnų akiratyje yra jaunimo grupių ir organizacijų, kurių narius vienija radikalios idėjos. Ir nebūtinai politinės.
Kriminalistai sako, kad tarptautinė patirtis rodo, jog į radikalizaciją gali būti linkę net futbolo ultrų klubai – kai kurių veikla yra susijusi net su sunkiais nusikaltimais. Pavyzdžiui, prie tokių galima priskirti Lenkijoje veikiančius futbolo sirgalių judėjimus, kurie pasaulyje yra laikomi labai pavojingais.
„Vienas iš ryškiausių radikalizacijos pavyzdžių yra Europoje išplitusios dešiniojo ir kairiojo sparno ekstremistinės grupės, tokios kaip „Skinhead” ir „Antifa“. Ne išimtis ir Lietuva“, – pasakojo A.Roginskis.
Vienas ryškiausių radikalizacijos pavyzdžių yra Europoje išplitusios dešiniojo ir kairiojo sparno ekstremistinės grupės, tokios kaip „Skinhead” ir „Antifa“. Ne išimtis ir Lietuva, – pasakojo A.Roginskis.
Pareigūnai neatskleidė, kiek Lietuvoje yra stebima tokių jaunimo grupių ir organizacijų.
„Radikalizmo grėsmę galima įtarti pastebėjus tokias jaunimo grupes, kurios išsiskiria specifine apranga ir simbolika, nuolat būriuojasi viešose vietose ir agresyviu, provokuojančiu elgesiu trikdo visuomenės rimtį, kėsinasi į įstatymo saugomas vertybes, siekia pažeidinėti viešąją tvarką“, – aiškino A.Roginskis.
Keliauja į Siriją ar Iraką
Be to, Europoje vyksta kitas pavojingas procesas, kuris iš dalies liečia ir Lietuvą – grėsmę valstybių nacionaliniam saugumui kelia asmenys, keliaujantys į Siriją ar Iraką ir bandantys prisijungti prie teroristinių organizacijų.
Grėsmę kelia ne tik europiečiai, siekiantys tapti „kovotojais“, bet ir trečiųjų šalių piliečiai, keliaujantys per Senąjį žemyną.
Kriminalistas A.Roginskis sakė, kad Lietuvoje tokia rizika yra palyginti maža, tačiau šie procesai yra itin atidžiai stebimi: glaudžiai bendradarbiaujama, keičiamasi informacija su Valstybės saugumo departamentu, kitomis žvalgybos institucijomis ir užsienio partneriais.
Radikalizaciją atpažįsta per pokyčius
Kriminalistai sakė, kad išvardinti visus radikalizacijos procesui būdingus požymius yra neįmanoma. Tačiau yra signalų, kurie tarsi praneša apie artėjančią grėsmę. Atpažinti į radikalizaciją linkstantį žmogų gali ne tik specialistai.
Pirmieji požymiai atsispindi pasikeitusioje žmogaus išvaizdoje, elgesyje ir artimoje aplinkoje. Tarkime, jei žmogus bando pasikeisti vardą ar pavardę, bando pasislėpti už slapyvardžių.
Vykstant asmens radikalizacijos procesui, jis gali pakeisti tikėjimą, pradėti viešai propaguoti smurtą arba akivaizdžiai tapti kraštutinių pažiūrų, – sakė A.Roginskis.
„Vykstant asmens radikalizacijos procesui, jis gali pakeisti tikėjimą, pradėti viešai propaguoti smurtą arba akivaizdžiai tapti kraštutinių pažiūrų: dalyvauti radikalų demonstracijose, klausyti radikalių muzikos grupių, atsiskirti nuo bendraamžių, bandyti save izoliuoti nuo aplinkinių“, – pasakojo A.Roginskis.
Signalu, kad žmogus linksta į radikalizaciją, gali būti ir tai, jei pakeičia aprangos stilių ir išvaizdą. Pavyzdžiui, pradeda skusti galvą, auginti barzdą, kūną išmargina tatuiruotėmis su ideologiniais simboliais.
Toks žmogus pradeda ieškoti kontaktų su radikalių grupuočių lyderiais arba nariais.
Dažniausiai, užmezgęs ryšius pradeda dalyvauti pogrindiniuose susirinkimuose, posėdžiuose, gauna propagandinės medžiagos. Pavyzdžiui, ideologiją atspindinčių bukletų, knygų ar informacijos skaitmeninėse laikmenose.
Be to, signalų apie žmogaus radikalizacijos procesą galima rasti ir interneto naršyklėje – dažniausiai, pradeda lankytis portaluose ar pokalbių kambariuose, kuriuose skelbiama radikalius judėjimus skatinanti informacija.
Kriminalinės žvalgybos pareigūnai tikino, kad Lietuvoje veikiančioms radikalioms jaunimo grupėms ir organizacijoms didelę įtaką daro būtent internetiniai portalai, kuriuose skleidžiama ekstremistinė propaganda.
Kriminalinės žvalgybos pareigūnai sako, kad Lietuvoje veikiančioms radikalioms jaunimo grupėms ir organizacijoms didelę įtaką daro būtent internetiniai portalai, kuriuose skleidžiama ekstremistinė propaganda.
„Svarbu suprasti, kad vienas ar net keli požymiai nebūtinai reiškia, kad asmuo rengiasi teroristiniam išpuoliui ar eina radikalizacijos keliu, – pabrėžė A.Roginskis. – Tačiau tai reiškia, kad reikia atidžiau stebėti vykstančius asmens ar grupės pokyčius.“
Kriminalistas sakė, kad gavus informacijos apie asmens radikalėjimą yra labai svarbu ankstyvoje stadijoje užkirsti kelią tolimesniam procesui, įtikinti žmogų, kad radikalūs veiksmai atneš tik žalą.
Mokys atpažinti grėsmes
Smurtinių išpuolių pavojų Lietuvoje kelia ne tik radikalių grupuočių nariai. Pastaruoju metu smarkiai auga vadinamųjų pavienių asmenų keliama grėsmė. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Nuo praėjusių metų liepos LKPB pradėjo tarptautinį projektą „Teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas kovoje su pavienių asmenų radikalizmu“, kurio tikslas – stiprinti tarptautinį teisėsaugos ir žvalgybos bendradarbiavimą šioje srityje.
Apie šimtas pareigūnų iš LKPB, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės saugumo departamento, Estijos vidaus saugumo tarnybos, Norvegijos policijos ir Europolo dalyvaus mokymuose.
Apie šimtas pareigūnų iš LKPB, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės saugumo departamento, Estijos vidaus saugumo tarnybos, Norvegijos policijos ir Europolo dalyvaus mokymuose.
Planuojama parengti taisykles, kurios leistų pareigūnams laiku atlikti grėsmę keliančių pavienių asmenų vertinimą ir užkirsti kelią smurtiniams išpuoliams ar teroro aktams.
„Labai svarbu suvokti, kad į kovą su radikalizacija turi būti įtrauktos ir kitos mūsų šalies institucijos, savivaldybės, sveikatos priežiūros tarnybos. Geras pavyzdys yra Vokietijoje įkurtas Kovos su radikalizacija centras, kuriame dirba įvairių sričių specialistai: policijos pareigūnai, socialiniai darbuotojai, psichologai, sveikatos priežiūros specialistai“, – sakė R.Kiškis.
Vokietijos centre teikiama socialinė-psichologinė pagalba žmonėms, kurie tapo radikalais, net buvo išvykę į karo zonas kariauti.
Svarbu, kad tokie asmenys nėra baudžiami. Jiems teikiama pagalba, siekiant sugrąžinti į normalų gyvenimą.
Tarkime, taikomos deradikalizacijos programos, dirbama su šeimos nariais, organizuojami mokymai mokyklose, universitetuose.
Lietuvos pareigūnai sako, kad kovojant su radikalizacija ir terorizmu itin svarbi yra visuomenės parama.
„Jei kyla bent menkiausių įtarimų dėl terorizmo ar ekstremizmo apraiškų, prašome žmonių nedelsiant apie tai pranešti policijai. Geriau mes dažniau sureaguosime į nepasitvirtinusius signalus, tačiau būsime tikri, kad kažką vertingo nuveikėme mažindami tokias grėsmes“, – sakė LKPB viršininkas R.Kiškis.
