Kaip rašo portalas rushor.com, 2014 metų Rusijos biudžete (taip pat ir numatomame 2015 m. ir 2016 m.) planuojamas tiesiog fantastiškas karinių išlaidų augimas. Per trejus artimiausius metus šalies gynybos biudžetą planuojama padidinti 40 mlrd. dolerių. Tai yra, Rusijos išlaidos karinėms reikmėms padidės net 60 proc. nuo dabar.
Iš viso kariniams reikalams jau 2016 m. Rusija planuoja išleisti 106,4 mlrd. dolerių. Tuomet pagal savo karines išlaidas šalis susilygins su Kinija ir abi valstybės pasidalins antrą vietą pasaulyje pagal išlaidas ginkluotei. Tačiau pagal gynybos biudžetui skiriamų pinigų kiekį pasaulyje ir toliau pirmaus JAV.
Portalas rushor.com taip pat pateikia nedidelę apžvalgą, kur artimiausius šešerius metus tekės Rusijos papildomi ginkluotės pinigai. Skelbiama, kad Rusija per tą laiką papildomai pirks 600 kovinių lėktuvų. Šiuo metu šalis turi apie 1 tūkst. 200 kovos lėktuvų.
Per artimiausius metus Rusija dabar naudojamų daugumą 20-30 metų senumo lėktuvų pakeis į modernius T-50, Su-35, Su-34, Mig- 29 ir pan.
Rusija taip planuoja įsigyti 1 tūkst. 124 naujus sraigtasparnius. Šiuo metu šalies KOP turi maždaug 700 kovinių sraigtasparnių. Tai reiškia, kad sraigtasparnių Rusijos armijoje padaugės beveik 150 proc.
Tankai
Per artimiausius kelerius metus Rusija planuoja įsigyti 2 tūkst. 300 naujų tankų. Dabar Rusijos armijoje yra apie 3 tūkst. tankų. Iš jų tik maždaug 300 yra modernūs T-90.
Naujieji tankai, kuriais planuojama aprūpinti Rusijos armiją, bus pagaminti naujos platformos „Armata“ pagrindu.
Naujojo tanko konstrukcija yra gana originali. Jo ekipažas kovos mašiną valdo ir visus kovos veiksmus atlieka autonominėje šarvuotoje kapsulėje. Tuo pat metu ginkluotė ir pilnas kovinis komplektas talpinami į atskirą skyrių.
Tanko motoras gerai apsaugotas galinėje mašinos dalyje, sustiprinta jo priekio ir šonų apsauga.
Naujoji kovos mašina aprūpinta 152 mm lygiavamzdžiu pabūklu ir gali šaudyti valdomomis raketomis. Pabūklo vamzdis įtaisytas gana aukštai. Tanko kūrėjai tvirtina, kad tai turėtų padėti šaudant iš už priedangos. Tereikia iškišti vamzdį ir iškelti stebėjimo įrangą, o visas tankas ir toliau liks apsaugotoje zonoje.
Šis tankas aprūpintas galingu (1600 arklio galių) dyzeliniu varikliu ir automatine pavarų dėže.
Laivynas
Rusijos planuose – 51 karo laivas (neskaitant povandeninių). Šiuo metu kovinėje tarnyboje Rusija turi 220 laivų, jų vidutinis amžius – 24 metai.
Atnaujinant laivyną, Rusija taip pat perka ir keturis Prancūzų gamybos „Mistral“ tipo laivus.
Kalbant apie povandeninius laivus, tai Rusija planuoja įsigyti 16 naujų šiuolaikinių daugiafunkcinių ir septynis strateginės paskirties atominius povandeninius laivus „Borei“.
Dabar šalis turi 75 povandeninius laivus, dauguma jų moraliai ir techniškai pasenę.
Agresyvus biudžetas
Rusijos biudžetas (visos šalies, ne tik karinis) turi vieną keistą ypatybę. Net 24,8 proc. išlaidų jame pažymėta grifu „slaptai“. Todėl neatmetama, kad ta valstybės perginklavimo iki 2020 m. dalis, kuri plačiai aptarinėjama, yra tik oficialiai skelbiami duomenys, tačiau neatspindi viso Rusijos ginklavimosi masto.
Niekas neabejoja, kad Rusijoje vyksta ir slapti persiginklavimo procesai. Apie tai galėtų liudyti vien toks faktas – koviniai raketiniai kompleksai, sumontuoti ant geležinkelio platformų, sunaikinti po Sovietų Sąjungos griūties, netikėtai vėl pasirodė armijos ginkluotėje.
Beje, dabar jau išslaptintų sistemų „Club-K“ raketiniai kompleksai gali būti maskuojami ne tik civiliuose traukinių vagonuose, bet ir civiliniuose laivuose, ant paprastų civilinių sunkvežimių. Raketiniam kompleksui patalpinti užtenka elementaraus jūrinio konteinerio, kurio vidus, be abejonės, perdarytas. Tačiau iš taip perdaryta išorės ši sistema niekuo nesiskiria nuo konteinerių, kurių tūkstančių tūkstančiai rieda geležinkeliais ir įvairių šalių keliais.
Kalbant apie Rusijos persiginklavimą, iš akių negalima išleisti dar vieno fakto. Jau šių metų pabaigoje Maskvoje planuojama įkurti Nacionalinį valstybės gynybos centrą – aukščiausią karinę vadavietę karo atvejui.
Būtina pastebėti, kad paprastai tokia aukščiausia karinė vadavietė steigiama jau vykstant kovos veiksmams, o ne jų išvakarėse.
Aukščiausioji karinė vadavietė – tai jau ne generalinis štabas, o žymiai didesnė organizacija. Generalinis štabas tampa tik viena iš vadavietės sudedamųjų dalių.
Taigi, ar Rusija jau ruošiasi karui?