„Tai iš tiesų yra nemažas iššūkis, nes karių yra daug. Jų apgyvendinimas, maitinimas, kitos panašios logistinės operacijos tikrai kainuoja daug išteklių – tiek žmogiškųjų, tiek kitų“, – tvirtina A. Dilda.
Tarptautinės pratybos trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje vyks iki birželio 19 d. Pratybos Lietuvoje rengiamos vienu metu dviejuose didžiausiose mūsų kariuomenės poligonuose. Pirmadienį prasideda antrasis pratybų etapas.
– Kuo bus ypatingas šis etapas? Kas vyks pratybų metu?
– Šis etapas turi keletą ypatingų dienų, kurių metų vyks dar Lietuvoje nematytos operacijos. Iš birželio 9 d. į birželio 10 d. jungtinės sąjungininkų pajėgos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir vokiečių desantininkai atliks operaciją Karmėlavos oro uoste. Taip pat pratybų metu pirmąją savaitę padaliniai, esantys tiek Pabradės, tiek Gaižiūnų poligonuose, treniruos vykdyti gynybos ir puolimo operacijas, kurias vėliau, antrąją savaitę, vykdys jau batalionuose.
– O kodėl pratybos vyksta dviejuose batalionuose? Teko skaityti, kad viename batalione tiesiog netelpa visi kariai ir technika.
– Taip, esate visiškai teisus. Būtent dėl to, kad šitos lauko pratybos turės keturis batalionų kovinių grupių dydžių vienetus. Viename poligone tiek, deja, kol kas negalime sutalpinti, todėl pratybos išskirtos į du poligonus.
– Kiek karių ir kokia karinė technika dalyvauja šiose pratybose?
– Lauko taktikos pratybose turėsime apie 1,6 tūkst. lietuvių karių ir panašiai tiek pat sąjungininkų karių iš JAV, Vokietijos, Portugalijos, Prancūzijos ir Slovėnijos. Dalį technikos sąjungininkai jau atsigabeno iki pratybų kartu su rotacinėmis pajėgomis. Tai, be abejo, yra tankai „Abrams“, šarvuočius „Stryker“, „Boxer“, „Bandur“. Šią savaitę sąjungininkai iš Vokietijos atsigabeno savo prieštankinę ginkluotę. Taip pat – žvalgybos mašinas „Eagle“ ir begalę kitos logistinės technikos.
– Lietuva šiais metais yra pagrindinė pratybas priimančioji šalis. Ką tai reiškia? Koks tai yra įpareigojimas Lietuvai?
– Kartu tai yra ir įpareigojimas, ir galimybė. Mes turime galimybę treniruoti tiek savo logistinius padalinius, tiek štabus, vykdyti maksimalų skaičių sąjungininkų karių priėmimo ir jų buvimo bei veiklos užtikrinimo Lietuvos teritorijoje visą pratybų laikotarpį. Tai iš tiesų yra nemažas iššūkis, nes karių yra daug. Jų apgyvendinimas, maitinimas, kitos panašios logistinės operacijos tikrai kainuoja daug išteklių – tiek žmogiškųjų, tiek kitų.
– Pranešama, kad šių pratybų metu taip pat bus sertifikuojamas Baltijos batalionas BALTBAT, kuris rengiasi budėti NATO greitojo reagavimo pareigose 2016 m. Ką reiškia šis sertifikavimas?
– Sertifikavimas ir parodys, kokioje padėtyje yra Baltijos batalionas. Bataliono sertifikavimo pratybos vyks Latvijoje, Adaži poligone. Lietuvos kariuomenė į Baltijos batalioną, kurį sudaro visų trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – padaliniai, yra delegavusi Karaliaus Mindaugo Husarų bataliono kuopą ir štabo elementą. Būtent šiai bataliono rotacijai NATO greitojo reagavimo pajėgose vadovaus Estijos karininkas ir Estijos štabas, o batalioną sertifikuos ir vertins jungtinė sąjungininkų vadavietė Didžiojoje Britanijoje. Jie ir nuspręs, įvertinę, kokioje parengtyje yra batalionas.
