Sklinda gandai, kad už švedų snaiperio galvą Donecke ir Luhanske siūloma beveik 7 tūkstančių dolerių premija, tačiau M.Skillto tai neatbaidė nuo kovų Rytų Ukrainos fronte.
„Batalione aš atlieku tris funkcijas: esu mažo žvalgybinio būrio vadas, snaiperis ir dažnai dirbu specialiu koordinatorium namų valymuose ar civilių gyvenamose vietose“, – pasakojo švedas.
M.Skilltas nenoriai kalba apie savo praeitį Švedijoje. Ten jis buvo kraštutinių dešiniųjų atstovas, kartais pasisakydavęs ir neonacių pusėje. Jam teko kelis kartus sėdėti kalėjime, dirbti sunkius darbus statybose.
Švedas buvusias savo pažiūras dabar vadina „klaidingomis“ ir net „idiotiškomis“. Jo teigimu, karas Ukrainoje pakeitė jo požiūrį į kitos rasės ir tautybės žmones.
„Aš nesu nacis ir netikiu nacionalsocializmo idėjomis“, – teigė jis. „Kai prieš septyniolika mėnesių atsidūriau Ukrainoje, buvau tikras kvailys. Turėjau daug stereotipinių pažiūrų apie žydus, juodaodžius, arabus. Dabar teko kautis su jais viename mūšio lauke, ir jie tapo man kaip broliai“, – pasakojo M.Skilltas.
Kai prieš septyniolika mėnesių atsidūriau Ukrainoje buvau tikras kvailys. Turėjau daug stereotipinių pažiūrų apie žydus, juodaodžius, arabus. Dabar teko kautis su jais viename mūšio lauke ir jie tapo man kaip broliai, – pasakojo M.Skilltas.
„Anksčiau mano gyvenime viskas buvo juoda arba balta. Dabar supratau, kad nieko nėra tikro. Žmonės yra visokių spalvų, o pasaulis yra labai pilkas“, – sakė švedas, pridurdamas, kad toks, koks buvo prieš atvykdamas į Ukrainą, jis susimuštų su dabartiniu savimi.
„Žinote, kas svarbiausia?, – klausė šypsodamasis švedas. – Dabar aš laimėčiau“.
Be to, švedų snaiperis sulaukia nemažai Ukrainos merginų dėmesio. Bataliono draugai pastebėjo, kad M.Skilltas per tuos 17 mėnesių Ukrainoje gerokai papilnėjo.
„Viskas tik dėl to, kad ukrainietės nemėgsta lieknų vaikinų“, – juokėsi švedas, besikratantis savo neonacistinės praeities ir simpatijų kraštutinės dešinės idėjoms.
