Pasak krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, pratybomis pademonstruotas NATO partnerių siekis stiprinti saugumą, stabilumą bei pasirengimą tinkamai reaguoti į naujo pobūdžio karinius veiksmus, atsižvelgiant į šiandienos situaciją pasaulyje. „NATO sąjungininkų pajėgos Lietuvoje krizės Ukrainoje metu, šios ir kitos tarptautinės pratybos, tai NATO sąjungininkų žinutė, kad NATO nedelsiant gintų Lietuvą taip, kaip ir Lietuva gintų kitus sąjungininkus“, – sakė J. Olekas.
Ministro teigimu, Lietuvos ir sąjungininkų pastangos tarptautinėse operacijose Afganistane, Irake, Balkanuose, Pakistane, Afrikoje ir budint NATO greitojo reagavimo pajėgų sudėtyje yra geriausi kolektyvinės gynybos pavyzdžiai.
Krašto apsaugos ministras taip pat džiaugėsi pratybų mastu ir išskirtinumu. „Šios pratybos išsiskyrė tuo, kad vyko ne tik kariniuose daliniuose, bet ir už jų ribų, miestuose ir miesteliuose. Jos parodė, jog esame puikiai pasiruošę ginti savo šalį. Mokymai vyko visoje Lietuvoje, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis ir tarnybomis, todėl galime džiaugtis, kad jos praėjo sklandžiai. Noriu padėkoti visiems Lietuvos gyventojams už supratingumą stebint jų kaimynystėje vykusias pratybas“, – po pratybų sakė ministras.
Mokymų metu įvairių šalių kariai treniravosi pagal kolektyvinės gynybos scenarijų operatyviai reaguoti į šiuolaikines grėsmes ir iššūkius Baltijos regione. Sausumos, oro ir jūrų specialiųjų operacijų grupės derino veiksmus, nustatydamos agresiją ir stabdydamos priešo pajėgas, koordinuodamos Specialiųjų operacijų pajėgų vienetų, tolimojo nuotolio ugnies sistemų ir oro pajėgų sąveiką.
„Specialiųjų operacijų pajėgų tikslas – dirbti greitai, užtikrintai ir kuo greičiau pašalinti grėsmę. Šių pratybų scenarijus buvo pakoreguotas ir pritaikytas atsižvelgiant į dabartinius įvykius Rytų Ukrainoje. Šįkart mūsų ir NATO sąjungininkų kariai treniravosi atlikti kiek kitokias užduotis. Mes nuolatos stebime situaciją ir tobulėjame, kad būtume pasiruošę bet kokiomis sąlygomis ginti savo šalį“, – teigė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius.
Pratybose dalyvaujantys kariai naudojo įvairią karinę techniką: šarvuotus visureigius, keturračius ir motociklus. Taip pat užduotys buvo vykdomos su JAV karinių oro pajėgų transporto lėktuvu C-130J „Hercules“, JAV jūrų pėstininkų vertikalaus kilimo-tūpimo orlaiviu CV-22 „Ospray“ ir Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparniu Mi-8.
Siekiant surengti kuo labiau tikrovę atitinkančias pratybas, įvairios užduotys buvo rengiamos visoje Lietuvoje (Biržų, Klaipėdos, Kupiškio, Molėtų, Panevėžio, Skuodo, Šilutės, Ukmergės, Utenos ir Vilniaus apylinkėse) ir Latvijos teritorijoje.
Didelę patirtį tarptautinėse operacijose įgiję Lietuvos ir kitų NATO šalių specialiųjų operacijų kariai dalijos žiniomis ir treniravosi atlikti sudėtingas, ypatingo pasirengimo reikalaujančias operacijas: įvairių objektų šturmą, įkaitų išlaisvinimą, priešiškų pajėgų įtakos agentų, vadovavimo ir valdymo centrų, priešiškos propagandos ir kitų svarbių priešo objektų neutralizavimą.
Pratybose kartu su Lietuvos ir užsienio šalių specialiųjų operacijų pajėgų kariais dalyvavo Sausumos, Karinių oro ir jūrų pajėgų kariai.
Siekiant surengti kuo labiau tikrovę atitinkančias pratybas, įvairios užduotys buvo rengiamos visoje Lietuvoje (Biržų, Klaipėdos, Kupiškio, Molėtų, Panevėžio, Skuodo, Šilutės, Ukmergės, Utenos ir Vilniaus apylinkėse) ir Latvijos teritorijoje.
Kariai savo veiksmus derino ir su vidaus tarnybų sistemos atstovais – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnais, taip pat glaudžiai bendradarbiavo su kitų institucijų, privačių ir visuomeninių organizacijų atstovais.
Kasmetinės „Liepsnojantis kalavijas“ pratybos pradėtos organizuoti Lietuvos kariuomenės specialiųjų pajėgų iniciatyva. Pirmą kartą jos buvo surengtos 2012 metais. Šiais metais tai didžiausios Baltijos regione organizuojamos tarptautinės Specialiųjų operacijų pajėgų pratybos, kuriose dalyvavo NATO sąjungininkai ir šalys partnerės.
