„Baltijos šalys ir Lenkija susiduria su tomis pačiomis grėsmėmis, todėl bendras mūsų atsakas yra ypač svarbus. Vieningai dirbkime, kad Rusija suprastų, jog jos bandymai patikrinti NATO kolektyvinės gynybos principus turėtų reikšmingų pasekmių“, – susitikimo metu kalbėjo J. Olekas.
J. Olekas paragino gynybos ministrus vieningai siekti NATO sąjungininkių Velse priimtų sprendimų įgyvendinimo, akcentuodamas nuolatinių NATO pajėgų buvimą, NATO vadovavimo ir valdymo elementų steigimą bei išankstinį ginkluotės bei įrangos dislokavimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Susitikimo metu Baltijos šalių gynybos ministrai patvirtino Baltijos šalių operacinių planų koordinavimo gaires. Bendrai kuriamas Baltijos šalių jungtinio štabo elementas turės parengti konkrečius planus dėl Baltijos šalių veiksmų galimos karinės krizės atveju.
Ministrai sutarė, kad šios priemonės turėtų būti įgyvendintos iki 2016 metais Varšuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
Ministras J. Olekas taip pat pakvietė kolegas sekti Lietuvos pavyzdžiu ir apsvarstyti galimybę teikti karinę paramą Ukrainai bei koordinuoti pastangas siekiant padėti Ukrainai reformuoti kariuomenę. Kaip pavyzdį J. Olekas pateikė trišalę Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG projektą, skirtą didinti Ukrainos kariuomenės sąveiką su NATO.
Susitikimo metu Baltijos šalių gynybos ministrai patvirtino Baltijos šalių operacinių planų koordinavimo gaires. Bendrai kuriamas Baltijos šalių jungtinio štabo elementas turės parengti konkrečius planus dėl Baltijos šalių veiksmų galimos karinės krizės atveju.
Gruodžio 11–12 d. Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime taip pat dalyvavo Baltijos valstybių kariuomenių ir karinės žvalgybos vadai ir gynybos politikos direktori