Trečiadienį buvo paskelbtas Eurobarometro sociologinis tyrimas, kuriame netikėtai prabilta apie galimą ES bendrą kariuomenę.
Teigiama, kad 68 proc. tyrime apklaustų Lietuvos piliečių pritartų galimam ES kariuomenės sukūrimui.
Tačiau kariškiai sako, kad tokia idėja nėra svarstoma.
„ES jau seniai turi savo karines pajėgas, jeigu jas galima taip pavadinti, kurias į budėjimą nuolat siunčia šalys narės. Tarp jų ir Lietuva budėjimui skiria tam tikrą vienetą ar karių skaičių“, – 15min paaiškino Lietuvos kariuomenės vado generolo Vytauto Jono Žuko laikinasis atstovas spaudai kapitonas Donatas Suchockis.
Tai – vadinamosios ES kovinės grupės (angl. European Union Battle Group), į kurias skirtingų šalių kariuomenės deleguoja savo dalinius ir taip padeda užtikrinti Senojo žemyno saugumą.
„Apie idėjas kurti naujo formato ES kariuomenę informacijos neturime ir poreikio tokiam vienetui nėra. Šiuo metu deklaruotos pajėgos yra numatytos humanitarinių krizių, stabilizavimo operacijų tikslams vykdyti“, – pasakojo D.Suchockis.
ES kovinės grupės iki šiol niekada nebuvo aktyvuotos dėl realaus pavojaus, tačiau nuolat dalyvauja bendrose pratybose ir budėjimuose.
Pavyzdžiui, šiuo metu ES kovinių grupių budėjimuose dalyvauja Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono 2-oji kuopa ir kitų vienetų paskirti kariai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuviai svarbiausiu ES prioritetu laiko bendrą ES gynybos ir saugumo politiką
Deividas Šlekys: Žodžiai, kurie nevirs kūnu
Eurobarometro tyrime iškeltą idėją kritikuoja karybos tyrinėtojas dr. Deividas Šlekys, kuris yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkas.
„Švelniai tariant, aš manau, kad tai yra nesąmonė“, – sakė jis.
Mokslininkas pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenė ir dabar neturi pakankamai pajėgumų, kad galėtų dalyvauti skirtingų rūšių NATO pajėgų veikloje, o ES kariuomenė būtų dar vienas tarptautinis įsipareigojimas.
„Tai, kad pusę metų mūsų kariai dėvės NATO šalmus, o kitą pusmetį ES šalmus, mūsų kariuomenės neišaugins“, – kalbėjo D.Šlekys.
Karybos tyrinėtojas sako, kad bendra ES kariuomenė politiškai gal ir atrodytų patraukliai, leistų sustiprinti bendrijos vienybės įspūdį, tačiau realiai nesustiprintų gynybos pajėgumų.
„Yra daugybė svarbių klausimų: kaip veiktų tokia kariuomenė, kokie būtų jos standartai ir procedūros? Tokius dalykus reikia gludinti daugybę metų. Tai būtų laiko švaistymas diskusijoms ir svarstymams, kurie niekada nevirs kūnu“, – kalbėjo D.Šlekys.
Štai smulkmena. JAV ir Kanada nepriklauso Europos Sąjungai, tad nebūtų ir tokiose karinėse pajėgose, o tai jau labai patogu Rusijai, – svarstė D.Šlekys.
Mokslininkas pabrėžė, kad galimas idėjos šalininkų argumentas, kad ne visos ES šalys priklauso NATO, – dirbtinis.
„Štai smulkmena. JAV ir Kanada nepriklauso Europos Sąjungai, tad nebūtų ir tokiose karinėse pajėgose, o tai jau labai patogu Rusijai. Kremlius galėtų sakyti: kodėl Europoje dislokuotos kitų NATO šalių pajėgų, jeigu yra ES kariuomenė“, – svarstė D.Šlekys.
Jis spėjo, kad tokia idėja keliama dėl pabėgėlių krizės, tačiau mano, kad tokiu atveju reikia stiprinti ne ginkluotąsias pajėgas, bet konsoliduoti pasienio kontrolės dalinius.
