„Tas lėktuvas buvo numuštas ne todėl, kad buvo Malaizijos oro linijų, o dėl to, kad išskrido iš Amsterdarmo“, – sakė A.Ilarionovas pirmadienį Seime, dalyvaudamas Seimo Europos klubo surengtoje diskusijoje „Naujos hibridinio karo atmainos“.
Lėktuvas buvo numuštas ne todėl, kad buvo Malaizijos avialinijų, o dėl to, kad išskrido iš Amsterdarmo
Analitiko teigimu, tuo metu, kai buvo numuštas Malaizijos lėktuvas, Ukrainos oro erdvėje buvo Singapūro, Indijos ir „Lufthansos“ lėktuvų.
Jis svarstė, kad pasirenkant taikinį įtakos galėjo turėti ir tai, jog prieš metus Amsterdamo meras atsisakė priimti Rusijos prezidentą V.Putiną, jog Hagoje priimtas Rusijai nepalankus sprendimas dėl naftos bendrovės „Jukos“ ar kitokių priežasčių.
Ekspertas taip pat pabrėžė, kad tikslių duomenų apie tai nėra, todėl tegalima kelti hipotezes.
A.Ilarionovo teigimu, raketinę sistemą „Buk“, kuria numuštas keleivinis orlaivis, turėjo ir valdė ne Ukrainos separatistai ar Ukrainos kariuomenė, o Rusija. Anot jo, separatistai nėra gavę tokių rimtų ginklų.
„Neįtiktėtina, kad tokią galingą sistemą kaip „Buk“, turėtų kas nors, išskyrus Rusijos karines pajėgas“, – tvirtino pranešėjas.
Jo teigimu, tai rodo ir Gruzijos karo pavyzdys, kai net sistemos „Grad“ nebūdavo patikimos nepatikimiems separatistams, jas naudodavo specialios Rusijos kariuomenės grupės.
Pasak jo, liepos 17-osios rytą „Buk“ perkelta iš Rusijos į Ukrainą, 9 val. ji buvo Donecke, apie vidurdienį – jau Sniežnojėje, vėliau – jos pietuose, kur eina oro kelias.
„Apie 40 lėktuvų ar daugiau skrido virš tos teritorijos, ir nė vienas nebuvo numuštas“, – teigė A.Ilarionovas.
Šio išpuolio tikslas buvo spausti Europos šalių sostines, jų vyriausybes, kad šie savo ruožtu spaustų Ukrainos prezidentą Petro Porošenką sustabdyti karinius veiksmus Rytų Ukrainoje
Anot jo, iškart po išpuolio sistema „Buk“ buvo išgabenta atgal į Rusijos teritoriją. Jeigu šią sistemą būtų turėję separatistai, jie nebūtų leidę išvežti sistemos iš jų kontroliuojamos teritorijos, nes toks ginklas jiems reikalingas apsaugoti savo oro erdvei.
Papildyta 15.56 val. B.Obama galėjo sustabdyti V.Putiną Kryme
JAV prezidentas Barackas Obama turėjo galimybę sustabdyti Krymo aneksiją, teigia A. Ilarionovas.
„Jeigu ponas Obama vasario pabaigoje arba kovo pradžioje būtų elgęsis taip, kaip Bushas jaunesnysis (buvęs JAV prezidentas George'as W.Bushas 2008 metų rugpjūtį, greičiausiai Krymo aneksijos nebūtų“, – teigė A.Ilarionovas.
Tuomet JAV į Juodąją jūrą pasiuntė tris savo laivus su humanitarime misija.
A.Ilarionovas pabrėžė, kad šiemet įvykusi Krymo aneksija buvo pirmoji po 1945 metų, todėl tikėtasi griežtos Vakarų pasaulio reakcijos, bet jos praktiškai nebuvo. Šiuo atveju, pasak eksperto, galima kalbėti apie kelių žmonių atsakomybę.
„Šiuo atveju B.Obama, jeigu būtų veikęs greitai, galėjo viską pakeisti, – tvirtino A.Ilarionovas. – Tačiau B.Obama pasakė, kad bet kokiu atveju nesiųs karių. Kremlius tai suprato, kaip paskatinimą veikti toliau.“
Po gyventojų protestų Ukrainoje nuvertus prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių, Rusija pasiuntė karius į Ukrainos Krymo regioną. Kovo 16 dieną Kryme surengtas balsavimas dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarai teigia, kad referendumas neteisėtas.
Papildyta 13.24 val. Teroristai net nežino, ką daro Rusija
Paklaustas, koks galėtų būti Rusijos tikslas numušti civilių lėktuvą, A.Ilarionovas teigė, kad svarbiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino siekis – neleisti Ukrainai tapti Vakarų aljansų – ekonominio ir karinio – dalimi. Sūkurus antrąją Padniestrę Ukrainoje, tai yra nuolat pašonėje turint neramų regioną – Rytų Ukrainą – tikėtis įstoti į Europos Sąjungą ar NATO Ukrainai būtų nerealu.
Buvusio patarėjo teigimu, Rusijos prezidentas supranta, kad okupuoti visą Ukrainą yra nerealu.
„Šio išpuolio tikslas buvo spausti Europos šalių sostines, jų vyriausybes, kad šie savo ruožtu spaustų Ukrainos prezidentą Petro Porošenką sustabdyti antiteroristinę operaciją Rytų Ukrainoje“, – tvirtino A.Ilarionovas.
Pasak jo, stebint Ukrainos separatistų informacinį lauką, akivaizdu, kad net jie nežino, kas vyksta.
Bendrovės „Malaysian Airlines“ lėktuvas „Boeing-777“, skridęs iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą buvo numuštas raketa „žemė-oras“ netoli Donecko liepos 17 dieną. Jame buvo 298 žmonės, visi jie žuvo.
Nebeaišku, kada karas, o kada – taika
Nauji karai pradedami jų neskelbiant, nebėra aiškios ribos tarp karo ir taikos, sako Vilniuje viešintis buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas.
„Svarbiausia šio naujojo karo bruožas – kad taikos ir karo ribos nėra aiškiai apčiuopiamos. Anksčiau būdavo aišku, kad karas paskelbtas, dabar karas nebeskelbiamas. Būtent tokio pobūdžio buvo Rusijos ir Gruzijos karas“, – pirmadienį kalbėdamas Lietuvos Seime sakė jis.
A.Ilarionovas dalyvauja Seimo Europos klubo surengtoje diskusijoje „Naujos hibridinio karo atmainos“.
Pasak pranešėjo, hibridiniame arba naujame kare, be įprastų karinių priemonių, naudojamos tokios priemonės kaip pilietinis nepaklusimas, politinės opozicijos išnaudojimas, teroro aktai, propaganda, partizaninis karas ir kt.
A.Ilarionovas yra Katono instituto Pasaulinės laisvės ir gerovės centro vyresnysis mokslinis bendradarbis, buvęs Rusijos prezidento V.Putino vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais.
A.Ilariovonas gegužės pabaigoje buvo atvykęs į Vilniuje vykusią NATO Parlamentinės Asamblėjos sesiją.
