„Nuo praėjusios savaitės pabaigos, nuo šeštadienio stebime padidėjusį Rusijos Federacijos pajėgų aktyvumą Kaliningrado srityje, taip pat vakarinėje Rusijos Federacijos dalyje. Todėl buvo priimtas sprendimas pakelti kovinę parengtį kai kuriuose mūsų kariniuose vienetuose. Tai greitojo reagavimo vienetuose, taip pat taikos meto karinių užduočių vienetuose“, – sakė kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas Vilmantas Tamošaitis.
Pasirengę reaguoti žaibiškai
Krašto apsaugos ministerija patikslino, kad aukštesnis parengties lygis budinčiuose Lietuvos kariuomenės vienetuose – Greitojo reagavimo pajėgose ir kai kuriuose Taikos meto užduočių operacinių pajėgų vienetuose – įvestas gruodžio 7 d. Esant aukštesniam parengties lygiui šioms pajėgoms priskirti kariai yra nuolatinės parengties ir vykdo tarnybą karinėse teritorijose.
Tai reiškia kad mūsų kariniai vienetai parengti reaguoti per labai trumpą laiką
Anksčiau skelbta, kad Lietuvos greitojo reagavimo pajėgų reakcijos laikas yra nuo dviejų iki 24 valandų. Padidinus budrumo lygį, jie į grėsmes sureaguotų dar greičiau.
„Tai reiškia kad mūsų kariniai vienetai parengti reaguoti per labai trumpą laiką. Jų ir šiaip reakcijos laikas trumpas, tačiau šiuo metu tam tikri vienetai pervesti į kareivinių režimą, tai yra jų reagavimo laikai labai trumpi“, – teigė V.Tamošaitis.
Lietuvos greitojo reagavimo pajėgas sudaro du pėstininkų batalionai, logistai, karo inžinieriai, karo aviacijos elementas ir specialiųjų operacijų kariai, dar neseniai dalyvavę tarptautinėje operacijoje Afganistane. Iš viso greitojo reagavimo pajėgus turi pustrečio tūkstančio gerai parengtų karių. Ar padidinta kovinė parengtis paskelbta jiems visiems, kariuomenė neatskleidžia.
Rusijos veiksmai darosi vis agresyvesni
„Padidinta parengtis bus išlaikoma tol, kol to reikalaus saugumo situacija“, KAM pranešime cituojamas V.Tamošaitis. Štabo viršininkas pabrėžė, kad saugumo situaciją nuolat stebi ir vertina kariuomenės žvalgybos specialistai.
Aukštesnis parengties lygis paskelbtas reaguojant į pastarosiomis dienomis padidėjusį Rusijos Federacijos karinį aktyvumą šalia Baltijos šalių ir Baltijos jūroje.Gruodžio 6 d. neutraliuose vandenyse Baltijos jūroje pastebėta Rusijos Federacijos karinių laivų grupė (22 laivai), lydima karinių orlaivių. Karinių oro pajėgų stebėjimo duomenimis, grupės sudėtyje galėjo būti transportiniai orlaiviai ir bombonešiai. Karinius orlaivius atpažino kaimyninių valstybių naikintuvai. Baltijos valstybėse budintys NATO oro policijos misijos naikintuvai nekilo. Stebėti situaciją jūroje buvo išsiųstas Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas „Žemaitis“ P11. Laivas „Žemaitis“ į Klaipėdą grįžo gruodžio 7 dieną.
Gruodžio 7 d. NATO oro policijos naikintuvai kilo tris kartus. Jie atpažino ir palydėjo virš neutralių vandenų Baltijos jūroje skridusius orlaivius:
– 4 Rusijos Federacijos karinių oro pajėgų strateginius bombonešius TU-95 ir 2 strateginius bombonešius TU-22. Jie skrido su išjungtais automatiniais atsakikliais ir neatsakė į NATO naikintuvų pilotų bandymus užmegzti radijo ryšį;
– 3 karinius transportinius orlaivius TU-134 (atpažinti du kartus), skridusius iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningradą pirmyn ir atgal. Orlaiviai skrido pagal planą su išjungtais atsakikliais;
– 1 karinį transportinį orlaivį AN-72, skridusį pagal planą be atsakiklio, ir 1 karinį transportinį orlaivį AN-26, skridusį pagal planą su atsakikliu.
