„Kur jūs randate tokių sustingusių karių?“, – klausia Žilvinas Kazlauskas 15min atsiųstame laiške.
„Nežadu meluoti ar pasaldinti – būna visko. Kartais sunku, vėsu. Kartais lengviau ir šilčiau, bet beveik visi esame patenkinti. Turime stogą virš galvos, esame aprengti, pavalgydinti, aprūpinti reikiamu inventoriumi ir net gauname atlyginimą“, – pasakoja šauktinis (redakcijai jo vardas žinomas, – red.).
Pasak jo, tarp privalomąją karo tarnybą atliekančių karių yra „piaro berniukų“, kurie tarnauja tik dėl populiarumo: „Ar jie nepatenkinti ir nori namo – galime paklausti per socialinius tinklus, bet manau, kad jų savireklama ne verkšlenimu grįsta.“
Kaip redakcijai rašo šauktinis, visi būsimieji kariai po truputį formuojasi į vieną didelę šeimą, kurioje dalinamasi ne tik vargais ir džiaugsmais, bet ir maistu, tad sunku girdėti įvairius skundus. „Vadinasi turime veidmainių?“, – klausia šauktinis.
„Negaliu patikėti, jau didžiajai mūsų daugumai teko braidyti upeliu, šliaužti purvu, nešti vienas kitą, saugoti naktį miegančius ir t.t. Po visko turime begalę prisiminimų, kuriuos tikrai pasakosime savo vaikams, draugams, artimiesiems. Juk tam ir esame čia – kad esant reikalui galėtume juos apginti bet kokiu oru, šilta ar šalta ir turėtume kam visą tai pasakoti gyvai, o ne prie akmeninio paminklo verkšlendami“, – teigia būsimas karys.
Su redakcija susisiekęs šauktinis negaili patarimų savo kolegoms kariams. Jis ragina išsipasakoti savo rūpesčius vieni kitiems.
Kur jūs randate tokių sustingusių karių?, – klausia šauktinis 15min atsiųstame laiške
„Gerbiami tėveliai, kreipiuosi į jus. Paklauskite savo tėvų, draugų kurie tarnavo armijoje, ne kariuomenėje, ką teko jiems iškęsti. Čia visiškai kitaip – net po rytinės mankštos teiraujasi, ar visi gerai jaučiamės, kai tik vos apšilome. Nejaugi norėtumėte, kad vietoj kariuomenės jūsų sūnus ar dukra „žadintų žvėriuką“ miestų stotelėse? Ar geriau išvyktų į užsienį ir „n“ kartų baisesnėmis sąlygomis būtų išnaudojamas be jokio gailesčio?“, – klausia šauktinis.
Pasak jo, šauktinių vadai puikiais jais rūpinasi, kartais net per daug. Prieš išvyką į Pabradę instruktažo metu šauktiniai buvo informuoti, kad pasakytų apie net menkiausią nušalimą.
„Aš suprantu, mieli tėveliai, kad jums jūsų atžala yra brangiausias turtas, bet supraskite ir tai, jog Lietuvos kariuomenė žmonių netraumuoja, o juos ugdo. Asmeniškai man, būti kareiviu – didžiulė atsakomybė bei nepaprasta garbė.
Tik mūsų vieningumas, o ne verkšlenimai sukurs geresnį rytojų. Gal net nepagalvojote, jog ir mes turime prieigą prie interneto ir skaitome naujienas, kurios gali ir jau demotyvuoja jaunus karius, kurie galbūt turėjo viziją tapti profesionaliais kariais. Tad norėčiau paprašyti visų – jau tarnaujančių, ateinančių naujų šauktinių ir jų šeimų narių – prieš kreipiantis į žiniasklaidą 10 kartų pagalvoti, o tik 11 imtis veiksmų, jei tai tikrai yra būtina“, – ragina būsimasis karys.
