Merginos tvirtinimu, S.Andrijanovas buvo profesionalus karys, desantininkas, tarnavęs Riazanėje. Darja pridūrė, kad niekam nėra paslaptis, jog vaikinas žuvo kariaudamas Ukrainoje.
„Jis niekada nekalbėjo apie Ukrainą. Minėjo Rostovą, kalbėjo, kad ten nėra pavojinga. Galbūt jis tiesiog nenorėjo manęs trikdyti“, – teigė mergina, paklausta ar karys žinojo, kad bus siunčiamas kariauti į Donbasą.
Rugpjūčio 28 d. Darjai paskambino S.Andrijanovo motina ir pranešė apie sūnaus žūtį. Mergina paprašė laikraščio žurnalistų, kad būtų paskelbta, jog vaikino kūnas buvo grąžintas tik po penkių parų. Jis buvo visas purvinas, su atmerktomis akimis ir praverta burna.
„Kūnas buvo apvilktas per didele uniforma, beveik du kartus didesne. Su guminėmis šlepetėmis. Kartu su jo motina valėme jo veidą ir rankas. Jo dantys ir lūpos buvo kruvinos. Man labai liūdna, kad jis atidavė savo gyvenimą, o jį atvežė štai taip“, – ašaras sunkiai tramdė žuvusio kario mergina.
