Lietuvoje, Akmenės rajone, vieši ir stovyklauja dešimt vaikų iš Mariupolio. Tiksliau, jie gimė ir augo Donecke, tačiau jų šeimos buvo priverstos bėgti iš šios karo zona virtusios apsišaukėliškos pseudovalstybės.
Kartu su vaikais atvyko ir dvi stovyklautojų mamos. Jos papasakojo tai, ką išgyveno ir matė savo akimis.
Sunkiausia išvežti iš DNR jaunus vaikinus
Olga Donecke gyveno netoli oro uosto. Niekas netikėjo, kad tokiame dinamiškame mieste kils karas, kol nepradėjo kristi „gradai“. Šeima prieš metus skubiai pabėgo į Mariupolį.
Išvykti nebuvo lengva. Patikros postuose DNR smogikai tikrino kone kiekvieną mašiną. Šeimai pasisekė. Matyt, tikrintojai jau buvo pavargę ir tiesiog praleido juos.
Bijojau dėl savo šešiolikmečio sūnaus. Tokių neišleidžia – pravers kare.
„Jei būtų pradarę mūsų bagažinę, suprastų, jog išvykstame ilgam arba visam laikui. Labiausiai bijojau dėl savo šešiolikmečio sūnaus. Jis gana aukštas ir tvirtas. Tokių neišleidžia – pravers kare“, – pasakojo Olga.
Moteris ir jos šeima myli Donecką. Po kelių mėnesių, jau šių metų sausį, sprogimai aprimo. Šeima manė grįžti namo. Pakeliui užsuko pas draugus. Tą pačią naktį vėl prasidėjo. Moteris iki šiol po pabėgimo nebuvo įkėlusi kojos į Donecką.
Olga yra ieškomų žmonių sąraše. Tai joks išskirtinumas. Jame – šimtai tūkstančių iš Donecko pabėgusių asmenų, kurie turėjo įvairias pareigas arba nors truputį priklausė teisėsaugos sistemai. Galima sakyti, kad juose yra ir policijos postų valytojos.
Tokie žmonės, patekę į rankas smogikams, iškart būtų įkalinti, tardomi ir kankinami. Būtų atimtas jų turtas. Beje, tai daroma ir be kankinimų. Daugybės pabėgėlių būstai jau nacionalizuoti.
Moteris neišsigalvoja. Donecke likę artimieji jai praneša, kad separatistų saugumiečiai kartais perduoda linkėjimus jai. Pavojuje yra ne tik ji pati, bet ir jos aplinkos žmonės.
ESBO stebėtojai – sporto ir pramogų klubų liūtai
Olga į Donecką nebuvo įkėlusi kojos po pabėgimo. Žino, kad gali iš ten nebeišvažiuoti. Artimieji stebi jos namus. Nuolat užeina, patriukšmauja, uždega šviesas. Sudaro įspūdį, kad namai nėra tušti.
„Iš mūsų sandėliuko jau yra pavogta visa sodo technika. Žinau, kad tai padarė ne DNR smogikai, o vietiniai „teroristai“ – kaimynai, vagišiai, asocialūs asmenys“, – pasakojo Olga.
Du tankai. Vienas šauna į Ukrainos pusę, o kitas netrukus imituoja atsakomąją ugnį ir pliekia į Donecką.
Emocinga moteris, apsigyvenusi Mariupolyje, sako nežinanti, ką čia veikia ESBO stebėtojai.
Olga kasdien mato juos sporto salėje, kavinėje arba prie naktinio klubo: „Jie čia puikiai leidžia laiką.“
Ko nemato stebėtojai? „Jie nemato Rusijos karių, kurie yra, tačiau mes taip pat negalime jų plika akimi atskirti. Juk jie paprastai nedėvi rusiškos uniformos. Tačiau mes matome ir lengvai atpažįstame čečėnus. Stebėtojai nemato, kad tarp daugiabučių namų stovi du tankai. Vienas šauna į Ukrainos pusę, o kitas imituoja atsakomąją ugnį ir pliekia į Donecką. Matyt, jie tuo metu sportuoja arba linksminasi.“
