Net ir pasakiška Liberijos gamta neužgožia aitraus svilėsių kvapo, kurį paliko pilietinis karas. 1989 metais prasidėjo ginkluotas konfliktas tarp korumpuotų pareigūnų, deimantų pardavėjų ir išnaudojamų gyventojų. Kovos nusinešė apie 150 tūkst. gyvybių, apie 450 tūkst. žmonių tapo pabėgėliais, o dar milijonas – benamiais.
Šalis neturi kelių, skęsta skurde, korupcijoje ir panaudotuose respiratoriuose, kurie saugo nuo Ebolos viruso.
Liberijoje trūksta ne tik švarių maisto produktų, bet ir geriamos vandens. Pareigūnas M.Taraškevičius pasakojo, kad pagrindinis vietinių prašymas pamačius užsieniečių visureigį: duok vandens.
Didieji miestai merdi, nes pasiturintys žmonės pabėgo iš šalies. Tiesa, pastaruoju metu šia Vakarų Afrikos valstybe susidomėjo investuotojai iš Kinijos, kurie bando kurti verslus ir infrastruktūrą. Antai sostinėje Monrovijoje už kinų pinigus buvo nutiesta gatvių, sutvarkytas apšvietimas.
Tačiau daug Liberijos gyventojų glaudžiasi ne miestuose, bet kaimo bendruomenėse, kurios primena genčių laikus. Tokios socialinės grupės yra pažeidžiamos ligų, tarp jų ir Ebolos, nes neturi nei medikamentų, nei švaraus vandens.
„Būna, kad atvažiuoji į džiungles ir matai, kaip kokia nors bendruomenė krioklio vandenyje skalbia rūbus. Paklausi: upės apačioje gyvena kita bendruomenė, kuri šitą vandenį geria, kodėl jūs teršiate? O jie atsako: o ką mums daryti, kitos upės juk nėra. Galima juos suprasti“, – pasakojo lietuvis M.Taraškevičius.
Pareigūnas sako, kad prie tokios kasdienybės Liberijoje priprato tik per 14 mėnesių: „Pagyvenęs ten supranti, kad jeigu kokio nors svarbaus dalyko negali gauti, tai pykčiai nepadės. Bandai kažkaip išsisukti be to. Pirmuosius tris mėnesius mano bute nebuvo elektros, neveikė kondicionierius, net telefono negalėjau pasikrauti. Tai iki vėlaus vakaro sėdėdavau bazėje.“
Smurtas ir korupcija
Į Liberiją lietuvis atvyko prieš pusantrų metų. Tikslas – su afrikiečiais pasidalinti patirtimi, kurią sukaupė dvylika metų dirbdamas VST. Kapitonas pasirašė kontraktą ir šiuo metu dirba Jungtinių Tautų misijos Liberijos profesinių standartų ir disciplinos sekcijoje. Septynių pareigūnų užduotis yra tikrinti, kaip vietos policija laikosi taisyklių.
„Yra daug visokių punktų, pagal kuriuose mes turime nustatyti, kaip vietos pareigūnai laikosi drausmės, policijos statuto, taisyklių, ar nedaro nusikaltimų, neima kyšių. Mes esame tarptautiniai stebėtojai, todėl negalime nurodinėti, kaip reikia dirbti, negalime už juos tirti nusikaltimų. Mūsų tikslas yra stebėti, analizuoti, teikti rekomendacijas ir taip prisidėti, kad gyvenimo kokybė Liberijoje pakiltų“, – aiškino pareigūnas.
Pavyzdžiui, stebėtojai tikrina, ar vietos policija laikosi uniformos dėvėjimo taisyklių, nešioja beretes, laiku atvyksta į darbą, kaip dirba įvykių vietose, ar nedaro spaudimo liudininkams, budi blokpostuose.
„Reikia suprasti, kad tokioje skurdžioje šalyje policininko ženklelis yra galios simbolis. Pasitaiko atvejų, kad pareigūnai įsiveržia į namus, nes žmogus neva garsiai klausėsi muzikos, ir reikalauja duoklės. Tarkime, 500 Liberijos dolerių. Būna, kad pareigūnai įsivelia į nusikaltimus, ima kyšius, net daro seksualinius nusikaltimus“, – pasakojo M.Taraškevičius.
Pavyzdžiui, jam teko tirti incidentą, kai misiją baigęs tarptautinis stebėtojas Robersporto mieste buvo apkaltintas išprievartavimu. Vėliau paaiškėjo, kad Jungtinių Tautų atstovas niekuo nesusikalto – tiesiog liberietis šantažavo užsienietį, reikalaudamas tūkstančio JAV dolerių.
„Žmogaus teisės ir vakarietiško gyvenimo taisyklės, kurios mums yra visiškai suprantamas dalykas, ten dar yra svetimos“, – aiškino VST kapitonas.
Padeda liberiečių pajėgos
Liberijos nacionalinė policija įsteigė Profesinių standartų departamentą, kuriame dirba 21 pareigūnas. Jie atlieka tas pačias užduotis, kaip ir tarptautiniai stebėtojai.
„Mane žavi, kaip kruopščiai ir profesionaliai jie dirba. Puikiai išmano savo darbą, taisykles, o raportus rašo taip gerai, kad mes juokaujame: jums atsiuntė Dievas“, – pasakojo M.Taraškevičius.
Neseniai tarptautiniai stebėtojai ir vietos policija pradėjo akciją. Viešo susibūrimo vietose buvo iškabinti plakatai, kuriuose nurodyti trumpieji numeriai, kuriais gyventojai gali pranešti apie pareigūnų nusižengimus.
Policija buvo užversta skundais. Tiesa, anot pašnekovo, dalis jų yra laužti iš piršto: „Vieną kartą girdėjau, kaip vienas liberietis skundėsi, kad policijos pareigūnas paprašė vairuotojo pažymėjimo ir jis dėl to pajuto spaudimą.“
Gyvena šalia Ebolos virusu užsikrėtusių pacientų ligoninės
Tačiau šiuo metu didžiausią grėsmę Liberijos gyventojams kelia ne korumpuoti pareigūnai, ginkluoti sukilėliai ar žiaurūs deimantų pardavėjai. Praėjusiais metais šalį užgriuvo Ebolos virusas.
Vakarų Afrikoje per vienuolika mėnesių žuvo daugiau nei 6 tūkst. žmonių. Keliolika tūkstančių afrikiečių buvo izoliuoti ir gyveno karantino sąlygomis.
Regione, kuris apima Liberiją, Gvinėją, Siera Leonę, iš dalies ir Nigeriją, per vienuolika mėnesių mirė daugiau nei 6 tūkst. žmonių. Keliolika tūkstančių afrikiečių buvo izoliuoti ir gyveno karantino sąlygomis.
M.Taraškevičius savo akimis matė pamėkliškas Ebolos išraiškas – netoli nuomojamo buto yra speciali ligoninė, į kurią vežami įtariami užsikrėte Ebola ligoniai. Kartais ten vežami ir mirusiųjų kūnai.
Ebolos virusas smarkiai pakeitė Liberijos kasdienybę. Miestuose buvo įvesta komendanto valanda, griežtai kontroliuojamas keliavimas iš vieno šalies regiono į kitą, keliuose pastatyti policijos blokpostai, gyvenamuosiuose rajonuose įkurti specialūs medicinos punktai.
Liberijoje gyvenantiems Jungtinių Tautų atstovams, JAV kariams ir kitiems užsieniečiams buvo griežtai uždrausta valgyti mieste arba pirkti produktus.
„Tokia taisyklė galiojo ir iki Ebolos protrūkio, bet dabar jos yra labai griežtai laikomasi. Dauguma užsieniečių nevalgydavo mieste, nes maistas yra labai prastas. Nesišaipydamas galiu pasakyti, kad jie valgo viską, kas juda, nes tai yra labai skurdi šalis. Būna, važiuoji gatve, o šalikelėje stovintis gyventojas rodo kokį nužudytą neaiškų gyvūną ir siūlo pirkti“, – kalbėjo M.Taraškevičius.
Pareigūnui pačiam teko matyti Ebolos aukų. Kartą jis darbo reikalais važiavo Monrovijos gatvėmis, kai per automobilio langą pamatė, kaip ant šaligatvio sukniubo žmogus: „Po kelių valandų važiavau pro tą pačią vietą ir mačiau, kad kūnas jau buvo uždengtas baltu audeklu.“
Afrikiečiai mano, kad Ebola – mitas
Ebolos virusas naikina afrikiečių gyvybes, tačiau didelė dalis Liberijos gyventojų netiki, kad Ebola išvis egzistuoja. Tai tokia didelė problema, kad vyriausybė ir tarptautinės organizacijos miestuose klijuoja plakatus, kuriuose skelbiama: Ebola nėra mitas, Ebola yra tikras pavojus.
„Tiksliai pasakyti negaliu, bet apie pusė mano sutiktų žmonių sakydavo, kad Ebola yra išgalvotas dalykas. Kai kurie mano, kad virusas nėra pavojingas, kiti – kad išvis neegzistuoja. Situaciją gerai supranta tik tie, kurie matė ligonių. Jeigu kokioje bendruomenėje žmogus mirė nuo viruso, tai niekas ten neabejoja grėsme“, – aiškino VST pareigūnas.
Apie pusė mano sutiktų žmonių sakydavo, kad Ebola yra išgalvotas dalykas. Kai kurie galvoja, kad virusas nėra pavojingas, kiti – kad išvis neegzistuoja, – pasakojo M.Taraškevičius.
Liberijoje tai yra labai rimta socialinė problema, nes sergantys žmonės nesikreipia į gydytojus ir skleidžia virusą.
Praėjusiais metais į vieną Monrovijoje esančią ligoninę įsiveržė ginkluoti vyrai. Jie apiplėšė darbuotojus, išnešė įvairių daiktų, medikamentų. Pasinaudoję chaosu iš ligoninės pabėgo 29 ligoniai, kuriems buvo įtariamas Ebolos virusas.
* * *
Šiuo metu kapitonas M.Taraškevičius atostogauja Vilniuje, tačiau greitai turės sugrįžti į tarnybą Liberijoje. Pagal kontraktą, Vakarų Afrikoje turės praleisti iki birželio pabaigos, o tada spręs, ką daryti toliau.
„Bet kokiu atveju, tai yra labai gera patirtis, kuria galėsiu pasidalinti ir su kolegomis Lietuvoje, ypač su tais, kurie galbūt ateityje vyks į misijas Afrikos žemyne. Darbas tokiose neįprastose sąlygose yra gan sudėtingas. Esu dėkingas, kad VST yra kariška drausmė, geras kovinis, moralinis pasirengimas ir atsakomybės jausmas, kas man ir padeda išlikti bei tinkamai atlikti užduotis“, - sakė VST kapitonas M.Taraškevičius.
