Interviu „Gazeta Wyborcza“ žurnalistas Bartoszas T.Wielinskis kartu su E.Lucasu moduliavo galimas situacijas, kurios būtų itin nemalonios Lietuvai.
Tarkim: už lango 2016 metai. Kremliuje padaroma išvada, kad reikia geresnio didžiosios Rusijos susisiekimo su Kaliningrado sritimi. Geriausia – ekstrateritoriniu koridoriumi, nes Baltarusijoje jau kelis mėnesius yra dislokuotas rusų karinis dalinys.
Anot E.Lucaso, Kremlius tikrai nepradėtų veikti kaip Kryme, atsiųsdamas „žaliuosius žmogeliukus“ ar karius be atpažinimo ženklų. „Greičiau būtų pasinaudota taktika „skaldyk ir valdyk“. Būtų bandoma kelti sumaištį lietuvių politikų ir Lietuvos kaimynių galvose“, – spėja E.Lucasas.
Garsusis žurnalistas baiminasi, kad Kremlius pasinaudos nesutarimais tarp Lenkijos bei Lietuvos ir jam pavyks sukiršinti vietos tautinių mažumų lyderius su valdžia Vilniuje. „Valdžia sureaguos represijomis. Temperatūra abiejose sienos pusėse akimirksniu pakils. Ir kai Lenkijos politikų kalbose apie užsienio politiką pasirodys užuominų apie Rusijos agresiją, visuomenė paklaus: kaip tai mūsų kariuomenė turi ginti Lietuvą, kai lietuviai persekioja lenkus ir sodina juos į kalėjimus? Tada atšiaurios žiemos metu Lietuvoje bus surengti sabotažai, kurių metu bus naikinami dujotiekiai, naftotiekiai ir geležinkeliai, vedantys į Kaliningradą. Rusija dėl atakų apkaltins „lietuviškuosius fašistus“, – aiškino E.Lucasas.
Greičiau būtų pasinaudota taktika „skaldyk ir valdyk“. Būtų bandoma kelti sumaištį lietuvių politikų ir Lietuvos kaimynių galvose, – spėja E.Lucasas.
Pasak apžvalgininko, pasauliui bus skelbiama, kad dėl fašistų iš Lietuvos Kaliningrado srities ligoninėse miršta kūdikiai inkubatoriuose, nėra elektros, nešyla radiatoriai. Kremlius kartotų, kad „situacija yra nepaprasta ir reikalauja neatidėliotinų sprendimų“. Vakarai atrodys sumišę, o jeigu JAV tuo metu bus užsiėmusi krize Artimuosiuose Rytuose ar Pietų Kinijos jūroje, Lietuva gali likti viena.
„Tik turiu vilties, kad NATO valstybės, turėdamos patirties dėl situacijos Kryme ir Rytų Ukrainoje, įžvelgtų intrigą ir Maskvai nusiųstų signalą taip nesielgti“, – tikina E.Lucasas.
Jeigu vis dėlto Rusija pultų, o NATO greitai reaguotų ir į Lietuvą pasiųstų Lenkijos, Vokietijos ir JAV pajėgas, rusai greičiausia atsitrauktų. „Žinoma, reikia manyti, kad nuostolių būtų. Rusai gali numušti pilną karių sraigtasparnį ar naikintuvą, susišaudymuose žūtų kariai. Bet Vladimiras Putinas greitai suprastų, kad jam nepavyko suskaldyti NATO. Žinodamas, kad kaip nors visa tai „parduos“ savo liaudžiai, jis pasitrauktų. Ir NATO jam turėtų tai leisti“, – interviu „Gazeta Wyborcza“ kalbėjo E.Lucasas.
Bet britas netiki, kad Rusija galėtų panaudoti branduolinį ginklą – esą tai iš jos atimtų paskutinius draugus ir sąjungininkus, neliktų investuotojų, o pasauliniame reitinge ji atsidurtų žemiau nei Šiaurės Korėja.
Pakankamai geros nuomonės E.Lucasas yra ir apie Lietuvos galimybes atsilaikyti: „Lietuviai turi veikiančias karines pajėgas, gali mobilizuoti savanorius. Bet viskas priklauso nuo to, kaip elgsis politikai – Vilniuje ir kitose NATO sostinėse. Jeigu Rusijai pavyks ten pasėti abejones... Neatmestina, kad pasirodys pareiškimų dėl derybų, pokalbių, neeskalavimo. Jeigu NATO atsitrauks ir neduos atkirčio rusams, galės išsiskirstyti.“
