Kariuomenė atliko „nuodugnų“ nuotraukos tyrimą, sakė jis, tačiau daugiau informacijos nepateikė.
Nors Švedijos kariuomenė toliau įsitikinusi, kad laikotarpyje tarp spalio 17 ir 24 dienos į švedų vandenis be leidimo buvo įplaukęs nežinomas laivas.
Švedija aštuonias dienas medžiojo užsienio povandeninį laivą, kuris, kaip įtariama, priklausė Rusijai, Stokholmo archipelage. Vėliau kariškiai patvirtino, kad „mini povandeninis laivas“ buvo įplaukęs į Švedijos teritorinius vandenis, tačiau nustatyti, kokios šalies tai buvo laivas, jiems nepavyko.
Švedija aštuonias dienas medžiojo užsienio povandeninį laivą, kuris, kaip įtariama, priklausė Rusijai.
Nuotrauka, kuri buvo atiduota tyrimui, buvo padaryta jau po savaitės, spalio 31 dieną, kai laivo medžioklė jau buvo pasibaigusi. Joje matyti iš tolo nufotografuotas daiktas, primenantis povandeninio laivo bokštelį.
Nuotrauka buvo daryta maždaug už trijų kilometrų nuo miesto centro, netoli judrios keleivinių keltų trasos.
Ją padarė karinio jūrų laivyno karininkas Svenas Olofas Kvimanas, dalyvavęs rusų povandeninių laivų gaudynėse devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose.
Karininkas sakė su žmona kelias minutes pro žiūronus stebėjęs įtarimą sukėlusį laivą, o vėliau apie jį pranešęs atitinkamiems pareigūnams, rašo dienraštis „Dagens Nyheter“.
Jis taip pat sakė abejojantis kariuomenės išvadomis.
„Visiškai neįmanoma, kad mes būtume blogai matę. Tokiu atveju ir aš, ir mano žmona neskiriame spalvų... Aš mačiau povandeninį laivą, kai jis iškilo.... Dydį nustatyti visada sunku, bet jis buvo maždaug 20 ar 30 metrų ilgio“, – pasakojo jis laikraščiui.
Visiškai neįmanoma, kad mes būtume blogai matę. Tokiu atveju ir aš, ir mano žmona neskiriame spalvų...
Pasak kariuomenės ekspertų, nuotraukoje užfiksuotas 10,5 metro civilinis laivas iš balto stiklo plastiko.
Paslaptingojo laivo medžioklės dienomis ir po jos švedų žiniasklaidoje buvo daug rašoma apie tai, ar šalis gali apsiginti nuo panašių įsiveržimų po daugel metų mažinto biudžeto gynybai.
Kovą Švedijos vyriausybė pranešė didinsianti savo išlaidas gynybai 6,2 mlrd. kronų (677 mln. eurų) ir grąžinsianti savo karius į „strategiškai svarbią“ Gotlando salą Baltijos jūroje, didėjant susirūpinimui dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų suaktyvėjimo.
Didžioji dalis tos sumos, kurią planuojama išleisti 2016-2020 metais, bus skirta modernizuoti laivams, kurie galėtų ieškoti ir perimti povandeninius laivus.
