Prancūzija demonstruoja ryžtą tiesiog nušluoti IS, tačiau ekspertai pastebi, kad šis entuziazmas greitai atsimuš į modernios karybos ir resursų tikrovę. Nepaisant to, kad Prancūzija išlieka viena galingiausių NATO narių, turinčių branduolinį arsenalą, tačiau tai gali nepadėti prieš partizaninį džihadistų pasipriešinimą.
2015 Prancūzijos gynybos ministerijos duomenys rodo, kad šalis turi 111 628 karius ir 15 453 rezervistus. Net ir geriausiu atveju, Prancūzija negalėtų mesti visų šių karių naikinti „Islamo valstybės“. Geriausiu atveju galėtų keliauti 40 000 karių, kurie privalėtų būti rotuojami. Dar dalį tektų palikti nacionalinio saugumo sumetimais.
Jei kalbėtume apie konvencinį karą, tai 40 tūkstančių prancūzų karių vis vien pakankamai lengvai sumaltų į miltus neblogai pasiruošusius, bet lėtai veikiančius ir profesionalumo stokojančius IS džihadistus. Bėda, kad Prancūzija būtų įvelta į partizaninę purviną kovą, kurioje pranašumas tektų 10 tūkstančių puikiai teritorijoje besiorientuojančių IS kovotojų.
Ekspertų spėjimu, prancūzai pakankamai greitai sugebėtų užimti teroristų tvirtovę – Raką, tačiau išlaikyti ją būtų sunku, nes džihadistai nuolat grasintų išpuoliais, bandytų įsitvirtinti ir kaupti naujas jėgas.
Prancūzijai žūtbūt reikalinga JAV karinė parama, tačiau net ir Paryžiaus išpuolių fone prezidentas Barackas Obama tik atsargiai užsiminė apie specialiųjų pajėgų veikimą Sirijoje, atmesdamas galimybę siųsti amerikiečius karius.
Prancūzija, žinoma, gali imtis Rusijos jau praktikuojamos oro antskrydžių ir bombardavimo taktikos, tačiau ir ji neatrodo tokia veiksminga, kad priverstų IS visiškai kapituliuoti. Keliasdešimt ar daugiau smūgių iš oro nėra efektyvus būdas, kaunantis prieš besislapstančią, mobilią ir sporadišką teroristinę organizaciją.
F.Hollande'ui gali tekti pajungti į darbą ne tik visas žvalgybos pajėgas, bet ir ieškoti paramos ne tik Vašingtone, bet ir Maskvoje. Nenuostabu, kad jau skelbiama apie lapkričio 24 dieną vyksiantį susitikimą su B.Obama, o po dviejų dienų – su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.
Prancūzijos lyderis negali pripažinti, kad jo šalis neturi pajėgumų visiškai sutriuškinti „Islamo valstybės“ pajėgas ir užkirsti grėsmę paprastų piliečių aukoms.
