Didinga istorija kyla iš Nepriklausomybės kovų
Legendiniam batalionui duotas jo įkūrėjo leitenanto Juliaus Kuperjanovo vardas – drąsaus ir atsidavusio vado, vadovavusio Estijos savanorių-partizanų vienetui nepriklausomybės kovose 1918-1919 metais. Rusijoje emigrantų iš Estijos šeimoje gimęs J. Kuperjanovas įgijo išsilavinimą ir su šeima grįžęs į Estiją dirbo Kambjos kaimo mokykloje (Tartu apskritis). Pasidėjus I pasauliniam karui jis buvo mobilizuotas į carinės Rusijos armiją, kur baigęs karininkų kursus buvo pakeltas į leitenantus ir pasiųstas į frontą, kur buvo ne kartą sužeistas.
1917 m. savanoriu į Estijos kariuomenę įstojęs leitenantas J. Kuperjanovas Tartu apskrityje suformavo partizanų batalioną, kurio pagrindą sudarė vietinis jaunimas – studentai ir gimnazistai. Batalionas garsėjo savo kovingumu ir bekompromise kova iki mirties. Dėl šios priežasties šio bataliono kariai nešioja kaukolės antsiuvą, liudijantį atstovavimą Kuperjanovo batalionui.
1919 m. sausio 14 d. ltn. J. Kuperjanovas buvo pirmųjų Tartu miesto išvaduotojų gretose. Neilgai trukus, Paju mūšyje jis buvo sunkiai sužeistas ir po kelių savaičių mirė. Po J. Kuperjanovo mirties partizanų batalionui suteiktas jo vardas. Pats vadas po mirties apdovanotas aukščiausiais Estijos valstybiniais apdovanojimais. Net Sovietinės okupacijos metais jo kapavietė buvo dažnai lankoma Estijos patriotų ir disidentų.
Vaikystės svajonė išpildyta
Šauktiniu eil. K.Soomanas tarnauja jau 11 mėnesių. Gruodį jam bus užskaityta privalomoji tarnyba ir karys galėtų būti išleistas į atsargą. „Kariu tapti svajojau nuo trijų metų, todėl baigęs būtinąją tarnybą ketinu pasilikti profesinėje. Man patinka taktikos ir kovinio šaudymo pratybos, tvarka ir drausmė, kuri jaunuoliui iš civilinės aplinkos įdiegiama kariuomenėje“, – pasakojo eil. K. Soomanas.
Šauktinio tarnyba šiuo metu Estijoje tampa vis populiaresnė.
Kario teigimu, šauktinio tarnyba šiuo metu Estijoje tampa vis populiaresnė. „Kariuomenėje prasmingai leidi laiką, išmoksti elgtis su ginklais ir susirandi naujų draugų. Aišku, ne viskas pasiekiama iš karto. Kol gauni vieno kovingiausių Estijoje karinio dalinio antsiuvą, kaip ir kiekvienoje kariuomenėje, prieš tarnybą turi baigti bazinį kario kursą ir po jo praeiti atranką. Iš pradžių buvo sunku, bet dabar po daugybės pratybų savo dalinyje pėstininkų taktiką išmokome puikiai, todėl džiaugiamės galimybe bendrai treniruotis su lietuviais ir kitų NATO šalių kariais“, – įspūdžiais dalijosi karys.
K. Soomanui „Geležinis kardas 2014“ yra pirmosios tarptautinės pratybos užsienyje. Jis teigė, kad dalyvavimas tokio aukšto lygio tarptautinėse NATO pratybose kiekvienam šauktiniui suteikia daug patirties, kuria su jais dalijasi jau ne kartą pratybose ir tarptautinėse operacijose dalyvavę Lietuvos kariai profesionalai, taip pat kitų šalių atstovai.
Lapkričio 2-14 dienomis Lietuvoje vykstančiose pratybose „Geležinis kardas 2014“ dalyvauja apie 2500 karių iš devynių NATO šalių: Čekijos, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lietuvos, Liuksemburgo, Vengrijos ir Vokietijos. Į poligonus atgabenta apie 300 karinės technikos priemonių.
