Pasak jo, visuotinis šaukimas būtų neefektyvus, tuo tarpu galiojanti sistema yra pakankama rezervui užtikrinti.
„Mes negalime padaryti visuotinio šaukimo, todėl, kad negalime kiekvienais metais pakviesti po 30 tūkst. jaunuolių. (...) Kada yra šaukimas savanorišku pagrindu, jis yra efektyvesnis. Ar tą galima toliau tęsti, tą kiekį šauktinių – maždaug 10-15 procentų nuo viso kiekio? Man atrodo, kad taip“, – kalbėjo Seimo pirmininkės pavaduotojas.
Seimas, pavasarį grąžinęs privalomąją karo tarnybą 2015 ir 2016 metais, neapsisprendė, kaip šaukimas turėtų būti planuojamas principinėje kariuomenės struktūroje 2020 ir 2021 metais. Parlamentas kiekvienas metais tvirtina principinę kariuomenės struktūrą kitiems metams ir planuojamą struktūrą po penkerių metų.
Klausimas dėl šauktinių kariuomenės ateities įtrauktas į trečiadienį vyksiančio paskutinio Seimo rudens sesijos posėdžio darbotvarkę.
Šauktinių grąžinimą valstybės ir kariuomenės vadovai argumentuoja būtinybe užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą išaugus Rusijos grėsmei. Sprendimą grąžinti šauktinius į kariuomenę Seimas priėmė pavasarį. Valstybės gynimo taryba pasiūlė šauktinius grąžinti penkeriems metams.
Kasmet planuojama pakviesti apie 3-3,5 tūkst. šauktinių nuo 19 iki 26 metų. Taip pat Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos kariai, apie 4,5 tūkst. karių savanorių. Planuojama, kad per 5 metus Lietuvos kariuomenės rezervas bus papildytas 16–17 tūkst. karių.