NATO Greitojo reagavimo pajėgos (liet. GRP; angl. NATO Response Force, NRF) turi būti pasirengusios vykdyti daug įvairių misijų, įskaitant ir aktyvius kovos veiksmus. Pratybos „Steadfast Jazz 2013“ kaip tik skirtos GRP rengti. Kokioms karinėms operacijoms vykdyti šios pajėgos ruošiamos šiuo metu?
Kalbant mūsų karybos terminais, GRP yra tarsi ieties galiukas tarp visų Aljanso priemonių, skirtų reaguoti į įvairias krizes. Dėl to tokios itin tikrovei priartintos pratybos kaip „Steadfast Jazz 2013“ yra labai svarbios siekiant palaikyti ir didinti mūsų perdislokuojamų pajėgų veiksmingumą.
NATO tikslas – turėti gerai parengtas ir aprūpintas pajėgas, kurios prireikus pasiruoštų veikti per itin trumpą laiką ir gebėtų susidoroti su bet kokia ištikusia nelaime ar krizine situacija.
Žvelgiant plačiau, NATO jau įrodė savo vertę. Juk tai nuolat funkcionuojanti 28 narių organizacija, o ne kokia nors ad hoc koalicija. Aljansas planuoja, rengiasi ir yra pasiruošęs ginti savo narių saugumą bet kada, be to, NATO yra vienintelė karinė organizacija, turinti integruotą karinę vadovybę. Tai reiškia, jog prireikus veikti, mes galėsime būti labai greiti.
Mes susiduriame su daugybe rimtų ir kompleksinių uždavinių, tokių kaip karių bei įrangos transportavimas ilgais nuotoliais, vadaviečių ir kontrolės punktų įkūrimas, ginkluotųjų pajėgų kintančioms krizinėms situacijoms valdyti mobilizavimas.
2014 metais Jungtinė pajėgų vadavietė Brunsume vienus metus turės GRP vadavietės įgaliojimus. Kokie veiklos prioritetai ir tikslai keliami šiam laikui?
2014 metais GRP turės įprastas Užduočių vykdymo pajėgas (angl. Joint Task Force), jas sudarys Jungtinė vadavietė (šiuo atveju – Jungtinė pajėgų vadavietė Brunsume), atskirų pajėgų (sausumos, jūrų, oro, specialiųjų) vadavietės, kurias įkurs Prancūzijos GRP, Italijos karinės jūrų pajėgos, Ramšteino NATO sąjungininkų oro pajėgų vadavietė ir Italijos jungtinių specialiųjų pajėgų štabas. Šį sąrašą taip pat papildys Daugiašalis cheminis, biologinis, radiologinis ir branduolinis batalionas, kurio šerdį sudarys Prancūzijos kariai, ir Jungtinė logistinės paramos grupė.
GRP turi apie 13 000 itin gerai parengtų karių iš beveik visų NATO šalių. Šios pajėgos ir leidžia mums greitai reaguoti į bet kokias pasaulyje kilusias krizes.
Lietuva sėkmingai baigė savo misiją Afganistane kaip Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. International Security Assitance Force, ISAF) dalis. Atsižvelgiant į tai, kad „Steadfast Jazz 2013“ yra bene didžiausios NATO pratybos pastaruoju laiku, ko jose gali pasimokyti tiek Aljanso, tiek jo partnerių kariai?
NATO laipsniškai mažina savo vaidmenį Afganistane, tad natūralu, jog mūsų prioritetai ima keistis. Tačiau nuostata, kad Aljansas ir toliau bus budrus bei pasirengęs sutikti ateities iššūkius su judriomis, gerai pasirengusiomis pajėgomis, išlieka imperatyvi.
Per pastarąjį dešimtmetį NATO narių tarpusavio supratimas ir sąveika su partneriais tapo itin darni dėl įvairių kartu vykdytų operacijų bei misijų, todėl Aljansas siekia ir toliau išlaikyti bei didinti šią tarpusavio darną, rengdamas dar intensyvesnius mokymus bei pratybas. „Steadfast Jazz 2013“ kaip tik yra pirmas žingsnis šia kryptimi.
„Steadfast Jazz 2013“ – pirmosios pratybos per pastaruosius šešerius metus, kuriose įgyvendinamas ir kolektyvinės gynybos scenarijus. Kodėl po 7 metų pertraukos NATO įtraukė į pratybas šį elementą ir kodėl bendrai gintis treniruojamasi būtent prie rytinių ir šiaurinių Aljanso sienų?
Nuo 2006 metų tai pirmosios jungtinės pratybos, į kurias įtraukiamas lauko pratybų elementas. Mes manome, kad būtent tokios pratybos yra geriausias būdas pademonstruoti, kad NATO turi stiprias ir gerai pasirengusias pajėgas.
„Steadfast Jazz 2013“ pratybų vietas pasiūlė atskiros šalys ir Aljansas tam pritarė jau prieš kurį laiką. Tačiau noriu pabrėžti, kad veiksmas vyksta ne tik Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, bet ir Belgijoje, Norvegijoje, Italijoje, Vokietijoje bei Nyderlanduose. NATO yra kolektyvinės gynybos organizacija, todėl tai, kad į pratybas įtrauktas tokios gynybos scenarijus, yra visiškai logiška.
Prieš prasidedant pratyboms skelbta, kad dėmesys bus kreipiamas ir į „apčiuopiamas kibernetines grėsmes“. Ar galėtumėte plačiau pakomentuoti tokio dėmesio priežastis, potencialias grėsmes ir kibernetinės gynybos galimybes?
Visi puikiai žinome, kad kibernetinės grėsmės yra šiandienos realybė. Be to, jų daugėja, todėl visų šalių vyriausybės ir tarptautinės organizacijos turi būti pasirengusios tokiems iššūkiams. NATO taip pat nuolat prižiūri savo kompiuterines sistemas, investuoja į atitinkamas technologijas ir samdo specialistus, kurie analizuoja kibernetines grėsmes ir užsiima jų prevencija.
„Steadfast Jazz 2013“ – puiki galimybė ne tik patikrinti mūsų kibernetinės gynybos galimybes, bet ir rengtis susidurti su platesnio masto kibernetinių atakų pasekmėmis, nes dažni tokie išpuoliai gali turėti labai skaudžių padarinių tiek valstybiniam, tiek privačiam kiekvienos šalies sektoriui.
Kokius iššūkius, susijusius su vadovavimu „Steadfast Jazz 2013“ ir vadovavimu GRP 2014 metais, Jūs matote kaip jungtinių pajėgų vadas?
Mes gyvename itin dinamiškame pasaulyje. Tokioje aplinkoje NATO, kaip minėjau, skiria daug dėmesio savo pajėgų rengimui, aprūpinimui ir gebėjimui prireikus greitai bei veiksmingai reaguoti į bet kokias grėsmes ar suvaldyti įvairias krizes.
Sklandus bei laiku priimtas šio uždavinių komplekso sprendimas, ko gero, ir yra didžiausias iššūkis.
Kovinis rengimas ir tobulinimasis vyksta nuolat. Karinės pajėgos netgi per atvirus karinius konfliktus rengiasi spręsti naujus uždavinius. Kokie bus tolesni NATO žingsniai kovinio rengimo srityje ir ką planuojama veikti Lietuvai taip svarbiame rytiniame bei šiauriniame Aljanso pasienyje?
Vyksta natūralus ciklas: po „Steadfast Jazz 2013“ pratybų mano štabas bus pasirengęs vykdyti GRP nurodymus, jei šios pajėgos pradės veikti 2014-aisiais. Kitais metais mes (GRP vadavietė Brunsume) toliau mokysimės reaguoti į krizes, rengdami įvairias štabų ir lauko taktines pratybas.
Vėliau, 2015 metais, mes rengsimės vėl perimti GRP vadavietės įgaliojimus 2016-aisiais, tad 2015 metų pabaigoje vyks plataus masto NATO pratybos.
Pasibaigus ISAF misijai Afganistane, Aljansas tarsi įžengė į naują aplinką. Kaip NATO toliau įrodinės savo gebėjimus išlikti efektyvia karine organizacija, galinčia veikti įvairiomis aplinkybėmis?
NATO tikslas – turėti gerai parengtas ir aprūpintas pajėgas, kurios prireikus pasiruoštų veikti per itin trumpą laiką ir gebėtų susidoroti su bet kokia ištikusia nelaime ar krizine situacija.
Prieš atsakydamas į jūsų klausimą, noriu pabrėžti, kad pasibaigus 2014 metams, kai mūsų kovinė misija Afganistane bus baigta, NATO nepasitrauks iš šios šalies. Tam tikras Aljanso kontingentas liks Afganistane mokyti, patarti ir padėti Afganistano nacionalinėms pajėgoms.
Žvelgiant plačiau, NATO jau įrodė savo vertę. Juk tai nuolat funkcionuojanti 28 narių organizacija, o ne kokia nors ad hoc koalicija. Aljansas planuoja, rengiasi ir yra pasiruošęs ginti savo narių saugumą bet kada, be to, NATO yra vienintelė karinė organizacija, turinti integruotą karinę vadovybę. Tai reiškia, jog prireikus veikti, mes galėsime būti labai greiti, tą rodo ir Libijos bei „Patriot“ raketinių kompleksų dislokavimo Turkijoje pavyzdžiai.
Ar NATO turi dar kokių nors planų, kuriais remdamasi gali tiek savo narėms, tiek partneriams, tiek sąjungininkams įrodyti, kad yra pagrindinis ilgalaikio saugumo garantas?
Aljansas leidžia mums darniai, greitai ir veiksmingai kovoti su grėsmėmis, kaip antai terorizmas, kibernetinės atakos ar įvairios krizės. NATO yra pati efektyviausia saugumo „komanda“ pasaulyje, ji tai įrodė jau daug kartų ir, tiesą sakant, įrodinėja šiuo metu, kai mes kalbamės.
Aljansas tikrai nesiruošia ilsėtis, nes net dabar vykdo 6 misijas: ISAF Afganistane, „Active Endeavour“ Viduržemio jūroje, KFOR Kosove, „Ocean Shield“ prie Afrikos krantų ir Adeno įlankoje, Oro policijos misiją Baltijos šalyse bei „Active Fence“ operaciją Turkijoje.
Dėkojame už pokalbį.
