Iki Krymo aneksijos pusiasalyje buvo dislokuota apie 20 tūkst. Rusijos Juodosios jūros laivyno kariškių. Dabar įvairių Rusijos karinių pajėgų rūšių kariškių skaičius greitai sieks daugiau nei 100 tūkstančių.
Krymo apžvalgininkė Valentina Samar Ukrainos interneto portale zn.ua rašo, kad pusiasalyje dislokuotų dalinių pobūdis leidžia teigti, jog tai daroma ne gynybos stiprinimo tikslu.
Apžvalgininkė stebisi, kodėl Ukraina, kurios teritorijoje, nors ir aneksuotoje Rusijos, formuojamas naujas potencialus atominės grėsmės pasauliui židinys, niekaip į tai oficialiai nereagavo ir neiškėlė šios problemos per derybas su Rusija, JAV ar ES.
Dabar įvairių Rusijos karinių pajėgų rūšių kariškių skaičius greitai sieks daugiau nei 100 tūkstančių. Dislokuotų dalinių pobūdis leidžia teigti, jog tai daroma ne gynybos stiprinimo tikslu.
Fondo „Užsienio reikalų Maidanas“ ekspertai pabrėžia, kad Kryme bręsta procesai, kurie ir anksčiau buvo prognozuojami.
Jų esmė – militarizacija. „Beprotiškais tempais kuriama milžiniška karinė bazė, kurios analogų prie Juodosios jūros nėra. Šis procesas turi kelti nerimą ir Ukrainai, ir Juodosios jūros regiono šalims, ir ES, JAV, ir NATO blokui“, – teigia fondo ekspertas Andrejus Klimenka.
Jis atkreipia dėmesį į faktus: „Šiomis dienomis pranešta, kad į Krymą karinėms reikmėms įvežta degalų žiemai pustrečio karto daugiau nei pernai. Kitas faktas buvo beveik nepastebėtas – Rusijos Gynybos ministerija iki metų pabaigos Kryme įteiks kovines vėliavas 40 naujų karinių dalinių. Pabrėžiu – naujų. Be to, žinoma, kad kovinė vėliava neįteikiama kuopai ar batalionui. Ji įteikiama pulko ar brigados tipo kariniam junginiui.“
„Kitaip tariant, galima kalbėti, kad Kryme atsirado 40 naujų pulkų arba brigadų. Kiekviename junginyje – po 2-3 tūkstančius žmonių. Tai leidžia manyti, kad jei Krymo aneksijos metu pusiasalyje buvo apie 20 tūkst. Juodosios jūros laivyno kariškių, tai dabar greitai skirtingų rūšių Rusijos ginkluotųjų pajėgų karių skaičius pasieks 100 ir daugiau tūkstančių žmonių“, – teigia ekspertas.
A.Klimenka įsitikinęs, kad šios karinės grupuotės sudėtis neleidžia teigti, jog ji kuriama stiprinant gynybinius pajėgumus: „Du strateginių bombonešių pulkai, viename jų – bombonešiai raketnešiai, o kitame – bombonešiai, galintys nešti ir raketas, ir bombas. Du naikintuvų pulkai, pakrantės raketiniai kompleksai „Bastion“, operatyvinių-taktinių raketinių kompleksų „Iskander-M“ junginiai, kurie, nepatvirtintais duomenimis, šiuo metu dislokuojami Džankojės miesto apylinkėse.“
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad į Krymą iš kitų Rusijos teritorijų perdislokuojama technika ir kariniai daliniai, kurie pastaruosius dvejus metus buvo intensyviai perginkluojami ir apmokomi Šiaurės Kaukaze, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.
Jo manymu, V.Putinas šiais veiksmais įspėja pasaulį, tarsi sakydamas: „Štai mano atominė bazė su raketiniais bombonešiais, ji yra už 200-300 km nuo ES ir NATO šalių sienų.“
A.Klimenka teigia, kad šiuo metu nei Bulgarijoje, nei Rumunijoje panašių bazių nėra.
V.Putinas šiais veiksmais įspėja pasaulį, tarsi sakydamas: „Štai mano atominė bazė su raketiniais bombonešiais, ji yra už 200-300 km nuo ES ir NATO šalių sienų.“
„Tokie Rusijos veiksmai keičia visą karinį strateginį balansą ir Europoje, ir Juodosios jūros regione, ir net Artimuosiuose Rytuose. Į tai turėtų būti griežta reakcija, nes akivaizdu, kad Rusijos veiksmai nukreipti ne tiek prieš Ukrainą, kiek prieš visą pasaulį“, – teigia ekspertas.
Portalas zn.ua rašo, kad turint omenyje Rusijos karinės galios didinimo Kryme tempus kitos su Krymu susijusios problemos, kurias aktyviai nagrinėja Rusijos žiniasklaida, tėra dūmų uždanga.
Krymo kurortinio sezono žlugimo, milžiniškų eilių prie kelto Kerčės sąsiauryje problemos Maskvai iš tiesų buvo nereikšmingos. Nes vietoj turistų visą vasarą per Kerčės sąsiaurį pirmiausia buvo permetama nauja karinė technika ir ginkluotė, o pasenusi Rusijos ginkluotė bei technika ir ta, kuri buvo atimta iš Kryme dislokuotų Ukrainos karių, buvo siunčiama į Donbasą su Kijevo pajėgomis kariaujantiems teroristams.
