„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Gynybos ekspertas Aleksandras Matonis: Lietuvos karinė parengtis „iš bėdos“ nebloga

Gynybos ekspertas Aleksandras Matonis mano, kad atkurti šauktinių kariuomenę būtų įmanoma, tačiau klausimas, ar reikėtų tai daryti, turi daug atsakymų ir kablelių po jais.
Lietuvos kariai dalyvavo šaudymo kursuose Vokietijoje
Lietuvos kariai dalyvavo šaudymo kursuose Vokietijoje / Vrš. Gintauto Maurico nuotr.

„Šauktiniai yra veiksmingi tuomet, kai jie gerai parengti. Galioja toks principas, kad gerą karį parengti reikia 9 mėn. Lietuvoje galiojusi sistema numatė vienerių metų privalomąją karinę tarnybą, kada buvo šaukiami jaunuoliai. 9 mėnesius kariai būdavo ruošiami to amato, kol tapdavo gerais šauliais ir 3 mėnesius patarnaudavo kaip visaverčiai kariai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė gynybos ekspertas.

„Jeigu mes dabar, krizės akivaizdoje, grąžintume šauktinių sistemą, tai po metų mes turėtume kelis šimtus, o gal virš tūkstančio šauktinių. Mes juk kalbame ne apie visuotinę mobilizaciją, kai būtų šaukiami visi atitinkamo amžiaus vyrai tarnauti į kariuomenę. Mes kalbame apie šauktinius, žmones, kurie pakviečiami tarnauti, kai jiems sukanka 18 metų.“

Nebuvo gero santykio

2008 metais atsisakius šauktinių kariuomenės, argumentai, pašnekovo teigimu, buvo tokie, kad profesionalią kariuomenę iš pradžių parengti nors ir kainuoja brangiau, bet paskui ji yra pigesnė ir efektyvesnė. Be to, A.Matonio teigimu, per 18 metų nesusiklostė geras ir veiksmingas šauktinių kariuomenės modelis.

2008 metais atsisakius šauktinių kariuomenės, argumentai, pašnekovo teigimu, buvo tokie, kad profesionalią kariuomenę iš pradžių parengti nors ir kainuoja brangiau, bet paskui ji yra pigesnė ir efektyvesnė.

„Ėjo tarnauti kariuomenėje tie, kas negalėjo to išvengti (...) kasmet, jei neklystu, buvo pašaukiama apie 1000 karių. Ta sistema Lietuvoje nebuvo suformavusi gero santykio tarp visuomenės ir šauktinių kariuomenės“, – sakė pašnekovas.

Baziniai kariniai mokymai – neblogi

A.Matonis sakė, kad po 2008 metų nusistovėjo tendencija, kad profesionalų kariuomenėje pradėjo dar mažėti. Dauguma batalionų net ir taikos metais turi būti sukomplektuoti 100 proc., o jie būdavo sukomplektuoti vos 30 proc.

„Tuomet buvo įvesti baziniai kariniai mokymai. Žmonės, pabaigę 3 mėnesių mokymus, tapdavo kariais, žmonėmis, šiek tiek daugiau parengtais krašto gynybai, kurie galėtų būti kviečiami į tarnybą. Juos parengti kovai netruktų taip ilgai kaip nuo nulio, o kai kurie iš jų netgi likdavo tarnauti kariuomenės daliniuose, jei būdavo finansinių galimybių. Šis modelis iš bėdos yra neblogas, nes atsiranda naujų žmonių“, – nuomonę išsakė specialistas.

Taip pat A.Matonis pasakojo, kad buvo bandoma atgaivinti tą rezervą, kurį šalis turėjo. Kasmet į įvairius kariuomenės dalinius kviečiami po 100-200 žmonių, kurie anksčiau atliko privalomąją tarnybą. Dabar jie supažindinami su nauja ginkluote, karybos naujovėmis. Anot A.Matonio, tris savaites „palaksto“ ir prisimena, ką jie moka, ką gali.

„Dabartinėje situacijoje būtų galima suintensyvinti tuos bazinius karinius mokymus, kad juos baigtų kuo daugiau žmonių ir neabejotinai stiprinti mūsų profesionalios kariuomenės dalį. Ir savanoriai, neužmirškime jų, kurie yra motyvuota kariuomenės dalis“, – teigė A.Matonis.

Visą laidos įrašą galite išgirsti čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų