„Be abejo turime reaguoti. (...) Turėtume daryti savo namų darbus. NATO politinėse gairėse nurodyta, kad 2 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai yra siekiamybė, kuri geriausiai atspindi viso Aljanso interesus. Tarp aljanso valstybių esame pačiame dugne, negarbingoje paskutinėje vietoje, su mažiau nei 1 proc. (BVP dalis, skiriama gynybai – red.)“, – Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ antradienį kalbėjo A.Matonis.
Pasak jo, joks parlamentaras dar neužregistravo įstatymo pataisos, didinančios gynybos biudžetą.
A.Matonis pažymi, kad nuo Lietuvos, Latvijos ir Estijos įstojimo į NATO laikų, šiose šalyse nebuvo dislokuota jokios puolamosios ginkluotės. Tuo tarpu raketos, dislokuotos Lietuvos kaimynystėje esančioje Kaliningrado srityje, pasak A.Matonio, jokiu būdu nėra gynybinis ginklas.
„Iskander-M“ raketinės sistemos yra puolamasis ginklas, skirtas naikinti pusės tūkstančio kilometrų spinduliu visa, kas yra ant žemės, (...) taip pat yra ir galimybė į „Iskander-M“ raketą įkelti branduolinę galvutę, kas tai paverčia globaline katastrofa. Lygiai taip pat negynybiniai yra raketiniai kompleksai S-400, kurie dislokuoti Kaliningrade ir realiai paralyžiuoja visą oro erdvę nuo Švedijos iki Lenkijos pietų“, – nurodė pašnekovas.
Pašnekovo nuomone, net per artimiausius kelerius metus, lokaliniai konfliktai tarp Rusijos ir kitų šalių gali kilti: „Rusija Gruzijos karo pavyzdžiu įrodė, kad ji sugeba vykdyti agresyvią regioninę politiką dėl vidinių motyvų“, – teigė A. Matonis.
Vis dėlto, jo nuomone, Rusija nėra pajėgi kariauti su NATO, nepaisant visos modernizacijos ir išlaidų karinei pramonei didinimo. Kiek tada turėtume nerimauti dėl Rusijos agresijos?
„Kaliningrade esančios didelės ginklų sankaupos yra pavojingos kaip tas šautuvas, kuris kabo ant sienos ir netikėtai pats savaime iššauna“, – reziumavo A. Matonis.