Lenkija dar 2012 metų gruodžio mėnesį paskelbė, kad palaipsniui didins savo gynybos biudžetą, kad 2022 metais, jis jau atitiktų 2 proc. BVP reikalavimą, kurio įsipareigoja siekti visos NATO narės. Lenkijai tai kainuos papildomus 33,6 milijardus eurų.
Nyderlandai jungiasi prie gynybos biudžetą didinančių valstybių gretų ir nuo šių metų paaugino skiriamą sumą papildomais 50 milijonų eurų. O 2016 metais žada dar papildomus 150 milijonų. Po to – kasmet po šimtą milijonų eurų, kol bus pasiekta sutarta riba.
2014 metų spalį apie tokius planus paskelbė ir Norvegija. Ji šiemet prie gynybos biudžeto pridėjo papildomus 175 milijonus eurų.
Šių metų kovo mėnesį sukruto ir labai kritiškai į militarizavimą žvelgianti Vokietija. Nuo 2016 iki 2019 metų vokiečiai skirs net 8 milijardus papildomų eurų, kariuomenės modernizavimo ir naujos technikos pirkimo reikmėms.
Netgi pacifistiškai dažniausiai nusiteikusi ir NATO narystės idėją atmetanti Švedija jau ėmė vis aktyviau bendradarbiauti saugumo klausimais. Švedijos kairiųjų vyriausybė praėjusį mėnesį sutarė nuo 2016 iki 2020 metų šalies gynybos biudžetą auginti daugiau nei milijardu eurų.
Netgi pacifistiškai dažniausiai nusiteikusi ir NATO narystės idėją atmetanti Švedija jau ėmė vis aktyviau bendradarbiauti saugumo klausimais. Švedijos kairiųjų vyriausybė praėjusį mėnesį sutarė nuo 2016 iki 2020 metų šalies gynybos biudžetą auginti daugiau nei milijardu eurų.
Galiausiai, prie klubo jungiasi ir Prancūzija. Nuo 2016 iki 2019 metų Prancūzija skirs 3,8 milijardų eurų šalies gynybos stiprinimui.
Ekspertų teigimu, tai yra netiesioginė Vakarų valstybių reakcija į karines Rusijos provokacijas bei agresiją Ukrainoje.
Gynybos biudžetą šiemet padidinusi Lietuva pagal išlaidas krašto apsaugai, palyginti su ekonomikos dydžiu, jau pakilo į 19-ą vietą tarp 28 NATO šalių.
Iki šiol Lietuva pagal šį rodiklį ne vienus metus būdavo priešpaskutinė.
„Vadovaujantis NATO gynybos išlaidų apibrėžimu, Lietuva pagal gynybai skiriamų lėšų procentinę dalį nuo BVP 2015 metais pakilo į 19-ą vietą tarp 28 NATO narių, išskyrus Islandiją, kuri neturi kariuomenės“, – vasario mėnesį BNS informavo Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių departamentas.
Šiemet Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos biudžetas sudaro 425 mln. eurų, tai siekia 1,11 proc. bendrojo vidaus produkto.
