JAV armijos štabo viršininkas generolas Ray Odierno priekaištavo dėl užsitęsusio finansinio netikrumo, kurį kariuomenė patiria dėl politinės aklavietės Vašingtone, ir sakė, kad tolesnis automatiniai biudžeto išlaidų karpymai gali lemti padėtį, jog šalies sausumos pajėgos nebegalės vykdyti gyvybiškai svarbių misijų.
„Tai susiję su mus skiriamų pinigų kiekiu“, – R.Odierno sakė per spaudos konferenciją, kai buvo paklaustas apie galimus biudžeto apkarpymų padarinius.
„Ir ateis laikas, kai tiesiog nebeturėsime pakankamai pinigų palaikyti, mano nuomone, pakankamą sausumos pajėgų (narių) kiekį ... (kad būtų vykdomos) nenumatytos operacijos“, – aiškino jis.
„Tačiau dar pažiūrėsim – mes dar to nepasiekėme“, – pridūrė generolas.
Tolesnis didelio masto biudžeto išlaidų mažinimo, vadinamo sekvestracija, etapas prasidės sausį, jeigu Kongresas neišspręs nesutarimų dėl mokesčių ir išlaidų. Nuo Gynybos departamento finansų gali būti nurėžta apie 21 mlrd. dolerių.
Armija, kuri yra didžiausia iš JAV ginkluotųjų tarnybų, gali labiausiai nukentėti, Pentagono pareigūnams mėginant taupyti mažėjant finansavimui.
Armija jau svarsto galimybę sumažinti aktyviosios tarnybos karių skaičių. Vykstant kovos veiksmams Afganistane ir Irake armija turėjo 570 tūkst. karių, o dabar jų ketinama palikti 420 tūkst. tačiau gynybos sekretorius Chuckas Hagelis sakė, kad blogiausiu atveju armiją būtų galima sumažinti iki 380 tūkst. karių.
Pentagono vadovas nurodė, kad biudžeto apkarpymai lems sudėtingą pasirinkimą – ar mažinti karių skaičių, ar lėšas, skiriamas kariuomenės technologiniam pranašumui palaikyti.
Praeitą mėnesį per Atstovų Rūmų ginkluotųjų tarnybų komiteto posėdį R.Odierno sakė, kad netgi sumažinus aktyviosios tarnybos karių skaičių iki 420 tūkst. kiltų „reikšminga grėsmė mūsų gebėjimui vykdyti netgi vieną didelę ilgalaikę kovinę operaciją“.
Dabar kariuomenės planuotojai peržiūri prieinamas galimybes, rengdami kas ketverius metus leidžiamą ataskaitą apie padėtį JAV gynybos sektoriuje, kurioje tikriausiai bus suformuluoti sprendimai dėl Pentagono išlaidų.
R.Odierno sakė, kad jis ir kiti vadai dalyvauja rengiant tą studiją, tačiau griežtai kritikavo kai kuriuos konkrečiai neįvardytus pasiūlymus drastiškai mažinti armijos karių skaičių, atsižvelgiant į mažinamą finansavimą.
„Esama daugybė skirtingų nuomonių. Esama žmonių, kurie nori, kad Armija kovotų kitaip – ir jie įsitikinę, kad mums nereikia sausumos pajėgų, kad galime viską atlikti naudodami technologijas, per atstumą veikiančiais ginklais, raketomis“, – nurodė generolas.
„Galiu jums kategoriškai pareikšti, kad visiškai su tuo nesutinku. Manau, būtų pragaištinga klaida, jeigu pasuktume ta kryptimi. Atvirai kalbant, manau, jog tai neatsakinga“, – pažymėjo armijos vadas.
Armijos sekretorius Johnas McHugh sakė toje pačioje spaudos konferencijoje, jog dėl mažinamo finansavimo tektų atidėti arba netgi atšaukti visų kariuomenės rūšių apginklavimo programas, įskaitant prioritetinius projektus, kuriant naują šarvuotąją techniką ir ryšių sistemas.
„Man sunku įsivaizduoti, kad neliks paveiktas reikšmingas skaičius mūsų plėtros iniciatyvų, – pažymėjo sekretorius. – Ir kai kurias mums teks atšaukti.“
Pasak jo, dabartinė biudžeto padėtis gali lemti, kad armijai kai kurias naujos ginkluotės kūrimo programas teks atidėti 4–5 metams.
Nei J.McHugh, nei R.Odierno neminėjo konkrečių programų, kurios gali būti atšauktos, restruktūrizuotos arba atidėtos.
Šie pirmadienį išsakyti armijos vadų komentarai atspindi JAV kariuomenės aukštų karininkų didėjantį susirūpinimą, kad biudžeto išlaidų mažinimas gali smarkiai susilpninti sausumos pajėgas, kurioms pastarąjį dešimtmetį teko pagrindinė karų Irake ir Afganistane našta.
Pagal dabartinius planus armija jau įsipareigojo per penkerius metus sumažinti aktyviosios tarnybos karių iki 490 000. Tuo tarpu JAV Jūrų pėstininkų korpusas bus sumažintas nuo 202 iki 182 tūkst. karių.
