JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry sakė žurnalistams apgailestaujantis, kad Rusija nedalyvavo vadinamosios Budapešto grupės, kuriai priklauso Vašingtonas, Londonas, Maskva ir Kijevas, susitikime.
Ši grupė buvo įkurta praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje, Ukrainai pasirašius sutartį su kitomis trimis valstybėmis, pagal kurią Kijevas atsisakė savo branduolinio arsenalo mainais į saugumo garantijas.
Tačiau Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as sakė, kad visos diplomatinės pastangos bus dedamos, kad Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai susitiktų vėliau trečiadienį po tarptautinės konferencijos dėl padėties Libane.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry sakė žurnalistams apgailestaujantis, kad Rusija nedalyvavo vadinamosios Budapešto grupės, kuriai priklauso Vašingtonas, Londonas, Maskva ir Kijevas, susitikime.
Anskčiau buvo pranešta, kad JAV ir Rusija trečiadienį ketina surengti derybas, stengiantis sumažinti įtampą tarp Rytų ir Vakarų dėl krizės Ukrainoje.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas turėjo pirmąkart tiesiogiai susitikti nuo tos krizės paaštrėjimo.
NATO ir Rusija tuo pačiu metu planuoja derybas Briuselyje, didėjant susirūpinimui, kad priešprieša tarp Rusijos ir Ukrainos karių Kryme gali išprovokuoti smurtą ir kad Maskva taip pat gali pasiųsti pajėgas į rytų Ukrainą, kur gyvena daug rusakalbių.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent’as Fabiusas sakė, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiai per ketvirtadienį vyksiantį susitikimą Briuselyje gali apsispręsti dėl sankcijų Rusijai, jeigu iki to laiko padėtis Ukrainoje nebus „deeskaluota“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį teisino savo šalies veiksmus Kryme – strategiškai svarbiame Juodosios jūros pusiasalyje, kuris priklauso Ukrainai, tačiau anksčiau buvo Rusijos teritorija. Jis sakė, kad panaudotų jėgą tik kraštutiniu atveju.
Vienas aukštas JAV administracijos pareigūnas sakė, jog B.Obama antradienį kalbėjosi su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir aptarė su ja, kaip galėtų būti sprendžiama ši krizė. Rusų kalbą mokanti vokiečių lyderė palaiko gerus santykius su vokiečių kalbą mokančius V.Putinu, o Berlynas yra didžiausias Rusijos ekonominis partneris.
Tai sumažino nerimą rinkose dėl galinčio kilti karo buvusioje sovietinėje respublikoje. Tačiau Rusijos pajėgos toliau kontroliuoja Krymą, o V.Putinas nerodė jokių ženklų, kad ketina grąžinti savo karius į tame regione veikiančią Rusijos Juodosios jūros laivyno bazę.
„Jis labiausiai trokšta naujos imperijos – panašios į SSRS, bet vadinamos Rusija“, – provakarietiškų pažiūrų buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka sakė Prancūzijos radijui „Europe 1“.
Tuo tarpu JAV prezidentas Barackas Obama pripažino, kad Rusija turi teisėtų interesų Ukrainoje, bet tai esą nesuteikia V.Putinui teisės surengti karinę intervenciją.
„Prezidentas Putinas, regis, turi kitokią teisininkų komandą, teikiančią kitokias interpretacijas, – pareiškė B.Obama. – Tačiau nemanau, kad tai ką nors apgauna.“
Vienas aukštas JAV administracijos pareigūnas sakė, jog B.Obama antradienį kalbėjosi su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir aptarė su ja, kaip galėtų būti sprendžiama ši krizė. Rusų kalbą mokanti vokiečių lyderė palaiko gerus santykius su vokiečių kalbą mokančius V.Putinu, o Berlynas yra didžiausias Rusijos ekonominis partneris.
Pareigūnas pridūrė, kad praeitą šeštadienį B.Obama, kalbėdamasis telefonu su V.Putinu, diskutavo dėl „išvažiavimo“ iš tos krizė. JAV lyderis siūlė Kremliaus vadovui pasiųsti savo pajėgas atgal į jų bazes ir leisti tarptautiniams stebėtojams užtikrinti, kad Krymo rusakalbių teisės būtų užtikrinamos.
JAV prezidentas sakė nevyksiantis į Rusijos mieste Sočyje rengiamą Didžiojo aštuoneto (G-8), jeigu įtampa Ukrainos krizėje nebus sumažinta, nurodė amerikietis pareigūnas.
Per savo pirmąją spaudos konferenciją nuo krizės Kryme pradžios V.Putinas antradienį sakė, kad Rusija pasilieka teisę naudoti visas priemones, kad apgintų savo tėvynainius, kurie gyvena „apimti baimės“ Ukrainoje, tačiau tikino, kad naudoti jėgą kol kas nėra būtina.
Dėl šių V.Putino komentarų, taip pat žinios, jog buvo baigtos Rusijos kariuomenės pratybos netoli Ukrainos vakarinių sienų, vėl pabrangino Rusijos obligacijas ir rinkų indeksus visame pasaulyje po paniško išpardavimo pirmadienį.
Rusijos agresija smogė Ukrainos ekonomikai
Rusijos pajėgų naudojimas Kryme sukėlė „itin neigiamą“ poveikį Ukrainos ekonomikai, trečiadienį pareiškė premjeras Arsenijus Jaceniukas.
Prasidėjus vyriausybės posėdžiui, jis taip pat sakė, jog padėtis Ukrainoje išlieka sudėtinga, o Rusijos pajėgos toliau kontroliuoja Krymo pusiasalį.
„Rusijos agresija Ukrainos teritorijoje sukelia politinių ir ekonominių pasekmių, – A.Jaceniukas sakė per posėdį, kurį transliavo televizija. – Rusijos kariuomenės buvimas Ukrainos teritorijoje itin neigiamai veikia Ukrainos ekonomiką.“
Jis nepateikė daugiau detalių, tačiau naujoji Ukrainos vyriausybė dalyvauja derybose su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), prašydama finansinės pagalbos, kad išvengtų bankroto.
Rusija vargu ar pasitrauks iš Krymo
Analitikai ir buvę JAV prezidento Baracko Obamos administracijos pareigūnai sako, kad Rusija veikiausiai neatitrauks savo pajėgų iš Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio, versdama Jungtines Valstijas ir Europą rinktis santūresnę strategiją, mėginant užkirsti kelią prezidentui Vladimirui Putinui brautis į kitus kaimyninės šalies regionus.
Toks scenarijus būtų labai neparankus B.Obamai, kuris yra spaudžiamas pademonstruoti, kad turi svertų paveikti V.Putiną gilėjančiame konflikte tarp Rytų ir Vakarų.
JAV grasino Rusijai imtis ekonominių sankcijų, taip pat kitų santūrių priemonių, tokių kaip sprendimas nutraukti prekybos derybas su Maskva ir nedalyvauti Rusijoje planuojamame surengti Didžiojo aštuoneto (G-8) susitikime.
Tačiau tokie žingsniai netapo svaria priežastimi Rusijos lyderiui atitraukti pajėgas iš Krymo.
