Šis strateginis žaidimas yra studijų dalis. Kiekvienais metais kariūnai turi parengti planą, kaip atakuotų arba gintų Lietuvos parlamentą. Dvi grupės ruošiasi „naudodamos“ 1991 metų karinę techniką ir ginkluotę, o kitos komandos – šiuolaikinę.
Pagal kariūnų sukurtą scenarijų, 2015 metų sausį Vilniaus tarptautiniame oro uoste nusileidžia priešiškos pajėgos. Spėjama – mechanizuotas pėstininkų batalionas, sudarytas iš trijų kuopų ir aprūpintas šarvuočiais BMP, prieštankiniais ginklais ir minosvaidžiais.
Šį epizodą sukritikavo atsargos pulkininkas Jonas Gečas, kuris 1991 metais buvo vienas iš Seimo rūmų gynybos organizatorių: „Man sunku įsivaizduoti, kaip Vilniaus oro uoste galėtų nusileisti tokios priešo pajėgos ir dar su šarvuota technika. Tai būtų visiškas Lietuvos kariuomenės fiasko. Juk tai turėtų būti mažiausiai 20 transporto lėktuvų. Tai kur mūsų „stingeriai“? Kodėl mes negadiname pakilimo takų?“
Į šią pastabą kariūnai atsakė, kad tokią aplinkybę įtraukė, nes turėjo sukurti tokį scenarijų, kuriame priešo pajėgos Vilniaus gatvėmis juda Seimo link. Atvykimo į Lietuvą aplinkybės nebuvo svarbios.
Pagal planą, Seimo pastatą gintų 222 LKA kariūnai ir daliniai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP). Iš viso, pozicijas užimtų dvi kariūnų kuopos, ginkluotos automatiniais šautuvais G-36, sunkiaisiais kulkosvaidžiais, prieštankiniais ginklais ir minosvaidžiais.
Gynėjai naudotų Lietuvos kariuomenės ryšio sistemas ELSIS L-3501 ir RF5800, taip pat – KASP laidinio ryšio priemones ir mobiliuosius telefonus. Aprūpinimas medikamentais ir amunicija būtų organizuojamas iš LKA sandėlių.
Kariūnai spėjo, kad priešo pajėgos Seimą turėtų pulti A.Goštauto gatve iš šiaurės arba pietų. Kitas variantas – Gedimino prospektu iš rytų. Todėl gynėjai įsitvirtintų pačiuose Seimo rūmuose, o tris būrius permestų į „Vilniaus vartų“ dangoraižį – komerciniame pastate įsitvirtinę kariūnai dengtų parlamento įgulų flangą, bet jeigu priešas judėtų nuo Neries upės pusės, tai būtų permesti į Seimo rūmus.
LKA kariūnų plane buvo numatyta, kad kariai saugotų žiedą aplink Seimo rūmus – vienas kariūnų skyrius patruliuotų ratu, stebėtų aplinką, pranešinėtų apie priešo judėjimą ir vaikytų civilius, kad šie neitų į konflikto zoną.
Sausio įvykiuose dalyvavęs pulkininkas J.Gečas sakė, kad gynybą reiktų organizuoti pasitinkant priešo pajėgas jau tolimose Seimo rūmų prieigose – neleisti svetimiems kariams net priartėti prie parlamento. Be to, jeigu gynėjai įsitvirtintų tik pastatuose, tai juos lengvai sutriuškintų atakuojančių pajėgų minosvaidžiai.
„Be abejo, kažkam reiktų aukotis ir gintis šitame pastate, jeigu būtų toks politinis sprendimas“, – sakė pulkininkas.
Bijojo šaudyti į minią
Per renginį buvo pristatyti ir kariūnų planai, kaip jie įsivaizduotų Seimo rūmų puolimą ir gynybą 1991 metų sąlygomis.
Žaidimą stebėję karininkai kritikavo, kad LKA studentų parengtuose planuose per didelis dėmesys skiriamas techniniam sovietinės kariuomenės pranašumui – prie parlamento rūmų buvo susirinkusi kelių dešimčių tūkstančių žmonių minia, situaciją stebėjo Vakarai, todėl sovietų šarvuota technika negalėjo prasiveržti pro gynėjus.
Atsargos pulkininkas J.Gečas taip pat pabrėžė, kad ankstesniuose karuose Rusijos kariuomenė atskleidė, jog jai sunkiai sekasi kovoti miestuose. Pavyzdžiui, 1945 metais maršalas Georgijus Žukovas įsiveržė į Berlyną su sunkiąja technika, todėl prarado apie pusę milijono karių, nors vokiečių sostinę gynė daugiausia tik paaugliai ir senukai.
Kautynėms mieste sovietų armija nebuvo ruošiama ir miestuose jautėsi nejaukiai, – sakė karininkas J.Gečas.
„Kautynėms mieste sovietinė armija nebuvo ruošiama ir miestuose jautėsi labai nejaukiai, – sakė karininkas. – Galbūt, po pastarųjų karų rusų kariuomenė yra geriau parengta ir drausmingesnė. Bet 1991 metais tai buvo aštuoniolikmečiai, tad įsivaizduokite, koks buvo jų pasiruošimas atidengti ugnį į minią. Ir jie tikrai nebuvo pasirengę šturmuoti pastatų.“
Be to, į Vilnių buvo atsiųsti Pskovo desantinės divizijos kariai, nes vietiniams sovietų karininkams trūko ryžto – jie jau buvo kažkiek susitapatinę su Lietuva, todėl nedrįso šaudyti į tokią minią.
