Pasak ministro, šiuo metu Lietuva steigia NATO pajėgų integravimo vienetą, nuo pernai metų šalyje dislokuoja sąjungininkų pajėgų kuopas, o 2016 metais ketina dislokuoti Jungtinių Valstijų sunkiąją techniką.
„Visam tam reikalingas paskaičiavimas“, – teigė J.Olekas.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) BNS nurodė, kad visiems į Baltijos šalis atvykstantiems sąjungininkių kontingentams šios šalys suteikia plačią priimančiosios šalies paramą, užtikrina logistinę paramą ir bendrai tam skiria iki 15 mln. eurų per metus.
Krašto apsaugos ministras atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu virš Baltijos šalių neįvyko oro erdvės pažeidimai, „bet buvo daug palydų“. NATO antrus metus stebi Rusijos karo orlaivių suaktyvėjimą tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros. Tuo metu Estijos pareigūnai dar birželio mėnesį teigė, jog į jų oro erdvę mažiau nei minutei buvo įsibrovęs rusų karinis transporto orlaivis „An-26“.
Nuo 2004 metų, kai Baltijos šalys įstojo į NATO, oro policijos misiją paprastai vykdydavo keturi naikintuvai
NATO perpus mažina oro policijos misiją Baltijos šalyse – vietoje 16 naikintuvų, kurie patruliavo pastaruoju metu, nuo rugsėjo budės aštuoni, o Lietuvoje vietoje dviejų kontingentų liks vienas, antradienį patvirtino NATO karinis atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Jay Janzenas (Džėjus Džanzenas) iš Aukščiausiosios sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietės (SHAPE).
Nuo 2004 metų, kai Baltijos šalys įstojo į NATO, oro policijos misiją paprastai vykdydavo keturi naikintuvai, kurie buvo dislokuojami Lietuvoje. Po to, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo regioną, NATO sąjungininkai atsiuntė papildomus naikintuvus į Lietuvą, Estiją ir Lenkiją.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija antradienį BNS savo ruožtu nurodė, kad klausimas dėl pastiprinimo siuntimo į Šiaulius „šiuo metu yra derinamas su NATO pareigūnais ir sąjungininkais“.
