Praėjusį antradienį prezidentūra išplatino pranešimą apie tai, kad šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pasirašė kitų metų valstybės biudžeto projektą. Tekste buvo teigiama, kad valstybės gynybai numatyta skirti apie 1,3 proc. BVP. Tai reikštų, kad kitąmet valstybės gynybos biudžetas siektų apie 1,69 mlrd. litų.
Tačiau Krašto apsaugos ministerijai kitais metais bus skirta gerokai mažesnė suma – apie 1,44 mlrd. litų. O tai sudaro tik 1,11 proc. BVP.
Kodėl gynybos biudžeto ir Krašto apsaugos ministerijai skirtos sumos nesutampa?
Vadina gudravimu
„Išties tiesiogiai Krašto apsaugos ministerijai kitąmet biudžeto asignavimai sieks tik 1,11 proc. Bet prie bendrai visos šalies gynybos išlaidų reikėtų priskirti ir dalį kai kurioms kitoms institucijoms skiriamų finansų. Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerijai, nes ir jos turimi ištekliai būtų panaudojami karo atveju“, – BNS sakė prezidentės atstovas spaudai Modestas Naudžius.
BNS teigia, kad net Krašto apsaugos ministerija pritaria, kad kai kurios Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžių padalinių išlaidos būtų priskirtos valstybės gynybos biudžetui.
Manau, kad tai yra šioks toks politikų pagudravimas. Bet iš tikrųjų kitais metais krašto apsaugai mes skirsime 1,11 proc. nuo BVP, – sakė A.Paulauskas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas taip pat aiškino, kad skaičiai skiriasi dėl interpretacijų, kas sudaro valstybės gynybos biudžetą. Tačiau pagal NATO taikomą metodiką, į jį nėra įtraukiamos VRM skirtos lėšos.
„Manau, kad tai yra politikų pagudravimas. Bet iš tikrųjų kitais metais krašto apsaugai mes skirsime 1,11 proc. nuo BVP“, – sakė A.Paulauskas.
Susidaro įspūdis, kad problema yra gilesnė nei skirtingos interpretacijos ir bandymas apmauti NATO sąjungininkus. Ar lygiai taip pat apgausime ir Vladimirą Putiną?
VRM ginkluotei neskyrė pinigų
Spalio pabaigoje Seimas priėmė Karo padėties įstatymo pataisas, pagal kurias prie Lietuvos ginkluotųjų pajėgų buvo priskirti kai kurie VRM padaliniai: Viešojo saugumo tarnyba (VST) ir Vadovybės apsaugos departamentas (VAD). Be to, ginkluotosioms pajėgoms jau anksčiau priklausė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Jeigu mūsų šalyje būtų paskelbta karo padėtis, tai kariuomenės vadui būtų pavaldūs ne tik kariai, bet ir išvardinti VRM padaliniai.
A.Paulauskas teigė, kad problema ta, jog VRM pareigūnai naudoja seną ginkluotę ir negavo papildomo finansavimo įsigyti naujai. O tai yra būtina, norint užtikrinti efektyvią šalies gynybą.
Pasieniečiai yra ginkluoti senais automatais, turi seną ekipuotę. Todėl, kai buvo priimtos Karo padėties įstatymo pataisos, buvo iškeltas klausimas, kad reiktų dalį pinigų skirti jų ginkluotės atnaujinimui. Bet, kiek aš žinau, tai nebuvo padaryta, – sakė A.Paulauskas.
„Mes puikiai žinome, kad, tarkime, pasieniečiai yra ginkluoti senais automatais, turi seną ekipuotę. Todėl, kai buvo priimtos Karo padėties įstatymo pataisos, buvo iškeltas klausimas, kad reiktų dalį pinigų skirti jų ginkluotės atnaujinimui. Bet, kiek aš žinau, tai nebuvo padaryta“, – sakė A.Paulauskas.
Tai patvirtino ir naujasis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis: „Pagal dabartinį susitarimą, iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto mums bus kompensuotos tik išlaidos už pratybas, kuriose dalyvausime.“
VSAT, VST ir VAD kitąmet dalyvaus bendrose pratybose su Lietuvos kariuomene, kuriose treniruosis kartu ginti valstybę. Su šiais mokymais susijusias išlaidas padengs Krašto apsaugos ministerija.
Kokio dydžio kompensacijos bus sumokėta VRM padaliniams – kol kas nėra žinoma, nes dar nėra aiškus tikslus pratybų skaičius. „Bet tai tikrai nebus tokia didelė suma, kad taip pasikeistų procentai“, – sakė S.Skvernelis.
Kitaip tariant, situacija iš tikrųjų primena politinį detektyvą. Lietuvos gynybos biudžeto dydį mūsų politikai ir NATO specialistai interpretuoja skirtingai dėl VRM padalinių finansavimo. Tačiau iš tikrųjų, nei VSAT, nei VST, nei VAD negavo nė cento papildomų lėšų, kuriuos būtų susijusios su įtraukimu į Lietuvos ginkluotąsias pajėgas.
* Pirmadienio vakarą 15min.lt nepavyko susisiekti su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku.
