Labai svarbu numatyti atsarginį išėjimo variantą, pro kur evakuotis, jei būtų užgriauti išėjimai.
Š.J. Pakalbėkime dabar apie rūsį. Ko gero, tinkamiausia vieta slėptis yra rūsys. Jį galima pavadinti nedideliu bunkeriu. Ypač jei visas rūsys yra po žeme.
Nereikia rūpintis sienų apsauga, be to daugelio rūsių perdanga būna tvirtesnė nei viršutinių aukštų. Bet slėptis rūsyje kyla didesnis pavojus, kuomet virš jo esantis pastatas sunaikinamas. Kaip evakuotis iš užgriauto rūsio?
A.D. Jei yra galimybė tam pasirengti taikos metu – reikėtų tą padaryti. Šaltojo karo metu, pvz., buvo siekiama, kad visi daugiaaukščiai namai turėtų atsarginį išėjimą iš rūsio. Šia patirtimi galima būtų pasinaudoti, nors dabar tokio reikalavimo nėra.
Jau pastatytame name tai padaryti ganėtinai sunku. Reiktų kastis po pamatais.
Š.J. Tai nėra labai sudėtinga padaryti. Žmogui prašliaužti užtenka 80 cm skersmens vamzdžio.
Taigi reikia šalia namo iškasti griovį, pakloti tokį vamzdį, prakišti jį po pamatu, ir abiejuose galuose įrengti po šulinį.
A.D. Taip. Tik reiktų išėjimo vietą daryti kiek toliau nuo pastato, kad krentančios nuolaužos neužspaustų išėjimo liuko.
Neturint išėjimo, bet turint pasiruošus įrankius, visuomet galima iš rūsio evakuotis išsikasant tunelį po pamatu.
Neturint tokio išėjimo, bet turint pasiruošus įrankius, visuomet galima iš rūsio evakuotis išsikasant tunelį po pamatu. Aišku, tai šiek tiek užtrunka, bet kai nėra kitų būdų, šis pakankamai efektyvus. Tik reikia iš anksto tai numatyti ir labai aiškiai įsidėmėti galimą kasimo kryptį.
Š.J. Ko gero, taip evakuotis yra lengviausias būdas. Kasti žemę yra lengviau nei daužyti sieną.
A.D. Be to, pamatai būna stori ir tvirti. Neturint pneumatinių ar elektrinių įrankių tokiame betone iškapoti skylę yra be galo sunku. Be to, yra metalinė armatūra.
