Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Velse vykusiame NATO valstybių susitikime garsiai skambėjo kalbos įgyvendinti pažadus ir visoms valstybėms pasiekti 2 procentų, skiriamų krašto apsaugai lygį. Tačiau tokių planų kol kas laikosi tik Rusijos agresijos galimybę realistiškiau vertinančios valstybės.
„Ukrainos krizė privertė iš pagrindų permąstyti saugumą Europoje“, – kalbėjo Stokholmo instituto karinių išlaidų tyrimo projektui vadovaujantis Sam Perlo-Freemanas. Tiesa, jis pabrėžia, jog realių veiksmų kol kas imasi tik valstybės, turinčios sieną su Rusija.
Ekonominio taupymo priemonės privertė didžiausias žemyno karines jėgas – Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Italiją ir Ispaniją – sumažinti savo išlaidas gynybai. Tuo pat metu šalys, dar puikiai pamenančios komunistinius laikus – Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija – suskubo reaguoti į agresyvius Rusijos veiksmus.
Lenkija jau nusprendė savo išlaidas gynybai didinti 38 milijardais zlotų (9,9 milijardais dolerių), Tai sudarys daugiau nei du procentus numatomo Lenkijos Bendrojo vidaus produkto (BVP). Estija taip pat žengė į „2 procentų“ klubą, padidindama išlaidas krašto apsaugai 7,3 proc. – iki 436 milijonų dolerių.
Latvija ir Lietuva kol kas dar atsilieka, tačiau jau aišku, kad kitąmet Latvijos gynybos biudžetas augs 14,9 proc. – iki 269 milijonų dolerių, o Lietuvos net 50 procentų – iki 450 milijonų dolerių.
Tiesa, šios valstybės vis dar vos perkopia vieno procento, skiriamo krašto apsaugai, BVP ribą.
Ukrainos gynybos ministras Jurijus Biriukovas patvirtino, kad nuo 20 iki 25 procentų Ukrainos karinio biudžeto yra tiesiog pavagiama.
Ukraina, kuri nėra NATO narė, Rusijos kurstomo karo šalyje akivaizdoje, savo šalies krašto apsaugos biudžetą padidino dvidešimčia procentų. Šiemet tikimasi, kad Ukrainos gynybos biudžetas bus beveik dvigubinamas iki 86 milijardų grivinų (3,8 milijardų dolerių).
Stokholmo analitikų teigimu, tokie Ukrainos gynybos biudžeto augimo darbai gali netapti ryškiais kokybiniais pokyčiais. Didelė biudžeto dalis bus skirta karinių pensijų išmokėjimui, o dalis pasiklys biurokratiniuose spąstuose ir taps korupcinių susitarimų auka.
Ukrainos gynybos ministras Jurijus Biriukovas patvirtino, kad nuo 20 iki 25 procentų Ukrainos karinio biudžeto yra tiesiog pavagiama.
Tuo pat metu Rusijos karinis biudžetas 2015 metais augs 15 proc. – iki 4 trilijardų rublių (76 milijardų dolerių).
